Diskriminacija Kauno Žalgirio arenoje – sprendimai

Balandžio 16 d. pirmuoju naujos miesto tarybos posėdžiu ir mero inauguracija darbą pradėjo 2019-2023 m. miesto taryba. Apie jos tikslus ir veiklą rašysime vėliau, šiandien – apie praėjusios kadencijos miesto tarybos ir Neįgaliųjų tarybos veiklos rezultatus sprendžiant Kauno Žalgirio arenos diskriminacijos problemą.

Darius Liaugaudas

2017 m. vasarą, kai Žalgirio arenos operatorius UAB “Kauno arena” pritariant statinio savininkei Kauno m. savivaldybės administracijai nusprendė sumažinti neįgaliems judantiems rateliais skirtų vietų skaičių 3/4 (nuo 8 iki 2 sektorių), pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Žinoma nei operatorius, nei savininkė nesitikėjo, kad neįgaliųjų bendruomenė sureaguos operatyviai ir atkakliai. Pirmas apie tai prabilo, neįgalus sklandytojas Darius Liaugaudas. Jis kreipėsi į žiniasklaidą ir 2017 m. lapkričio 10 d. portale lrytas.lt pasirodė publikacija apie sumažintas neįgaliųjų vietas.

Po šios publikacijos prasidėjo ilgas ir nuoseklus darbas – bandymas apeliuoti, prisibelsti, siūlyti, tartis sprendžiant šią problemą. Šios problemos sprendime dalyvavo visa eilė institucijų – Kauno m. savivaldybė, Neįgaliųjų reikalų tarnyba, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas, Seimo Neįgaliųjų teisių komisija.

Paaiškėjo, kad net ir pripažinus juridinį asmenį pažeidusiu Lygių galimybių įstatymą ir paraginus jį pašalinti diskriminuojančius veiksmus jis gali nepaisyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos raginimų ir likti nenubaustas.

Nežiūrint į tokias gausias pajėgas bei apie 17 mėnesių skirtų problemos sprendimui jos išspręsti NEPAVYKO. Tikrai ne todėl, kad buvo skirta per mažai laiko ar jėgų. Kaip matote laiko buvo skirta daug, o komanda gausi. Tačiau sėkmingam šios problemos sprendimui “koją pakišo” įstatymų spragos.

Kokio tikslo siekėme?

Pašalinti diskriminuojančius veiksmus, t.y. susigrąžinti neįgaliems skirtas vietas. Tikslas elementarus, nes Lietuvos Respublikoje galioja STR (statybos techninis reikalavimas) kuris numato tam tikras prievoles statybų vystytojams. Viena jų visuomeninės paskirties statiniuose kaip Žalgirio arena skirti ne mažiau 2% vietų neįgaliems lankytojams judantiems rateliais. Siekiant šio tikslo buvo bandyta ne vieną kartą susitarti su savininke, Kauno m. savivaldybe bei Žalgirio arenos operatore, UAB “Kauno arena”. Deja savivaldybė nusišalino nuo problemos sprendimo jau 2017 m. pabaigoje kai Kaune buvo surengta tarp institucinė diskusija. Tuomet savininkė nurodė problemą spręsti su operatore, UAB “Kauno arena”.

Pastarosios atstovas, Žalgirio arenos vadovas Paulius Motiejūnas, neigė savo atsakomybę, iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., t. y. melavo, kad ši rekonstrukcija yra suderinta su Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos (LŽNAPA) atstovais. Ir tik po to, kai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė sprendimą, jog tokie veiksmai pripažinti diskriminuojančiais negalios pagrindu p. Motiejūnas pradėjo galvoti kaip išspręsti šią problemą. 2018 m. gruodžio 12 d. Kauno m. neįgaliųjų reikalų taryba pateikė kompromisinį pasiūlymą kuriuo atsižvelgė į arenos pageidavimą išlaikyti neįgaliųjų vietas parduotas rėmėjui UAB Ramirent kompensuojant jas lygiavertėmis kituose sektoriuose.

Audrius Kalvėnas

Deja arenos atstovai nesutiko ir šio pasiūlymo nepriėmė. Tuomet pradėjus šios istorijos viešinimo kampaniją žiniasklaidoje Paulius Motiejūnas pakeitė savo poziciją ir 2019 m. vasario mėn. buvo pasirengęs kompromisams, tačiau vėl su naujomis sąlygomis kurios kūrė naujus apribojimus neįgaliems arenos lankytojams. Nesutikus su tokiais pasiūlymais problemos sprendimas nusitęsė iki kovo mėnesio. Kovo 22 d. Kauno neįgaliųjų reikalų tarybos įgaliotas narys Audrius Kalvėnas turėjo susitikti su Kauno m. meru V. Matijošaičiu, kad aptarti susidariusią situaciją, tačiau meras į susitikimą neatvyko ir nurodė dalyvauti savo pavaduotojams R. Šnapštienei bei S. Kairiui. Taip pat buvo pakviestas ir Žalgirio arenos vadovas Paulius Motiejūnas. Susitikime šalys susitarė, kad A. Kalvėnas susilaikys nuo problemos viešinimo savaitei (nesikreips į Eurolygos būstinę bei rėmėjo Ramirent centrinę būstinę Suomijoje) per kurią arenos atstovai pateiks susitarimo tekstą kurį galėtų patvirtinti praėjusios kadencijos Kauno m. Neįgaliųjų reikalų taryba ir taip šalys baigtų šios problemos sprendimą.

Deja Žalgirio arenos atstovai ir vėl nevykdė prisiimto įsipareigojimo – per savaitę nepateikė susitarimo teksto tvirtinimui. Praėjus sutartam laikui įgaliotas neįgaliųjų reikalų tarybos narys kreipėsi į Eurolygos būstinę, Ramirent biurą Suomijoje, Seimo Neįgaliųjų teisių komisiją, LR Vyriausybės kanceliariją prašydamas dalyvauti sprendžiant šią problemą bei iš esmės įvertinti STR pažeidimus padarytus projektuojant bei statant areną.

Taip problema kurios sprendimui buvo sugaišta apie 17 mėnesių nebuvo baigta spręsti. Kadangi 2015-2019 metų kadencijos Neįgaliųjų reikalų tarybos įgaliojimai baigėsi su šiandienos naujos miesto tarybos posėdžiu ir mero inauguracija, kol nebus suformuota ir mero potvarkiu paskelbta naujoji miesto neįgaliųjų reikalų taryba ši problema nebus sprendžiama. Paskelbus naujos kadencijos Neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtį pastaroji galės imtis spręsti iš naujo šią problemą. Nors dėl pastarosios kompetencijos kilo daug abejonių – ar gali visuomeninis institutas kuris gali tik patarinėti miesto tarybai ir administracijai pasirašyti (neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkas) sutartį su arenos operatoriumi? Ar gali priimti sprendimą institucija kurios balso negirdi miesto administracija? Arenos savininkės atstovas yra miesto administracijos vadovas kuris ir turėtų pasirašyti tokius susitarimus pagal savo kompetenciją, tačiau juk savivaldybė (savininkas) nusišalino.

Štai tokiu teisiniu chaosu ir baigėsi šios problemos sprendimas. Kol savo vertinimų ir rekomendacijų nepaskelbs Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos atstovai, LR Vyriausybės kanceliarija bet kokie savivaldos lygmens sprendimai gali būti neteisėti.

Vis tik vieną teigiamą rezultatą pasiekėme – paaiškėjo, kad net ir pripažinus juridinį asmenį pažeidusiu Lygių galimybių įstatymą ir paraginus jį pašalinti diskriminuojančius veiksmus jis gali nepaisyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos raginimų ir likti nenubaustas. Įstatymai neleidžia kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo nei sprendimą paskelbusiai institucijai (LGKT), nei kokiai nors nevyriausybinei organizacijai. Tai yra įstatymų spragos kurias turėtų užtaisyti Seimo Neįgaliųjų teisių komisija, tačiau kada ji tai padarys, ar darys nėra aišku. O kol taip bus, pažeidėjai galės toliau išvengdami atsakomybės.

Štai tokios tos neįgaliųjų teisės Lietuvoje.

Pasidalink

Parašykite komentarą

Apsaugai nuo brukalų naudojame Akismet. Sužinokite kaip Jūsų pateikta informacija valdoma (en) .