Kauno Žalgirio arenos vadovo Pauliaus Motiejūno kerštas neįgaliems

Kauno Žalgirio arena

Kauno Žalgirio arena pradeda naują sezoną draugiškomis rungtynėmis tarp Serbijos ir Lietuvos krepšinio rinktinių. Šios, Kauno m. savivaldybės valdomos, ir pagal koncesijos sutartį perduotos panaudai UAB “Kauno arena” arenos veiklą sudaro 2-jų tipų renginiai – krepšinio rungtynės kur žaidžia Kauno Žalgirio krepšinio komanda Eurolygos ir LKL turnyruose, renginiai kurių organizatoriams nuomojamos arenos erdvės – didžioji, Amfiteatro salė, konferencijų salės ir kt. veikla.

2010 m. sausio 18 d. Kauno m. savivaldybė kurią valdė konservatoriai, o Kauno meru tuomet buvo Andrius Kupčinskas, atstovaujama tuomečio savivaldybės administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno ir VšĮ “Kauno Žalgirio rėmėjas” direktoriaus Pauliaus Motiejūno įgaliota „Ūkio banko investicinės grupės” valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė, pasirašė koncesijos sutartį.

Taip prasidėjo 25 metus trunkantis Kauno m. savivaldybės ir privataus investuotojo bendradarbiavimas, kuriuo Kauno savivaldybė įsipareigojo kasmet skirti 725 000 eurų pervedant mokestį į arenos valdytojo sąskaitą, o jis įsipareigojo investuoti virš 9 mln. eurų. Šios arenos projekto autoriumi pasirinktas – Eugenijus Miliūnas.

Pirmieji arenos veiklos metai pateisino ir viršijo lūkesčius. Tikėtasi virš 300 tūkst. lankytojų pirmajame sezone, tačiau rezultatai nustebino – 835 tūkst. žmonių. Kone tiek pat, kiek apsilankė kitose didžiosiose Lietuvos arenose – Vilniaus „Siemens“, Panevėžio „Cido“, „Šiaulių arenoje“ ir Klaipėdos „Švyturio arenoje“ kartu sudėjus.

Kauno Žalgirio arenos finansinė informacija

Papildomai reiktų paminėti kelis pagrindinius finansinius rodiklius kurie yra tiesiogiai susiję su šio rašinio tema. Darydamas prielaidą, jog Kauno m. savivaldybės turtas yra viešas (arba miestiečių, kaip pastaruoju metu nuolat kartoja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis), pabandžiau paieškoti viešai skelbiamų veiklos finansinių ataskaitų. Tuo tikslu Google paieškos laukelyje įvedžiau paieškos frazę “kauno žalgirio arena veiklos ataskaitos”. Rezultatus galite rasti čia. 4-tas paieškos rezultatas vadinosi “Finansinė ataskaita – Žalgiris.

Paspaudus siūlomą nuorodą, atsidariusiame Žalgirio arenos interneto svetainės vidiniame puslapyje, man pasiūlyta 2018 m. metinis pranešimas, veiklos rezultatų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, balansas, nepriklausomo auditoriaus išvada ir šio rinkinio aiškinamasis raštas. Apsidžiaugiau, jog vienoje vietoje yra pateikiama visa finansinė informacija. Deja, teko nusivilti. Atsidarius pirmąjį dokumentą paaiškėjo, kad Kauno Žalgirio arena pateikia VšĮ Futbolo klubas “Kauno Žalgiris” veiklos ataskaitą. Futbolo, o ne krepšinio klubo. Rezultatai įprasti – pajamos lygios sąnaudoms.

Daugiau viešai skelbiamų finansinių Kauno Žalgirio krepšinio klubo ataskaitų Google nepasiūlė (nors turėjo, jei jos skelbiamos viešai kaip futbolo klubo), todėl pasinaudojau Rekvizitai.lt portalo skelbiama informacija. Iš žemiau esančio paveikslėlio galime daryti išvadą apie pajamas. Kaip matote, rekordinės pajamos buvo surinktos tik pradėjus veiklą, 2011 metais. Jos siekė iki 20 mln. eurų. Antras pagal aukštį stulpelis nurodo, jog 2018 m. pajamos (iki 10 mln. eurų) išaugo tris kartus lyginant su 2017 m. (iki 3 mln. eurų).

Rekvizitai.lt Kauno Žalgirio arenos apyvarta
Šaltinis: Rekvizitai.lt

Žinoma be išlaidų daryti išvadas apie pelną negalima, tačiau atsižvelgiant į kitus veiklos rodiklius – 2017 m. Kauno Žalgirio arenos vadovas Paulius Motiejūnas Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose paskelbtas metų vadybininku, 2019 m. vasario mėn. paskelbta, jog Žalgirio arena atnaujino švieslentes, ant fasado lauke įrengtą horizontalią švieslentę bei krepšinio stovus, akivaizdu, kad tokios investicijos (apie 1 mln. eurų) sezono viduryje gali būti daromos tik gaunant pelną.

Čia reiktų sugrįžti prie žmonių judančių neįgaliojo rateliais, kurie susiję su šios arenos rekonstrukcijomis. 2017 metais, Žalgirio arenai didinant apyvartą ir tikėtina pelningumą, prie tokio įspūdingo šuolio prisidėjo ir neįgalieji. Arba tiksliau jiems skirtos Žalgirio arenos vietos. Apie tai, jog 2017 m. vasarą 3/4 vietų, skirtų žmonėms judantiems rateliais buvo parduotos UAB RAMIRENT ir jų vietoje įrengtas RAMIRENT PREMIUM KLUBAS, pradėta rašyti prieš kelis metus. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šiuos veiksmus pripažino diskriminuojančiais ir įpareigojo Žalgirio arenos vadovybę juos pašalinti. Dėl šios, diskriminacijos negalios pagrindu, rašyta ir šiame tinklaraštyje, bei Neįgalios Žalgirio arenos istorijoje.

2019-2020 m. sezono bilietų į Žalgirio krepšinio namų rungtynes bilietų kainos

Šiemet, birželio 12 d. Kauno Žalgirio arena pradėjo pardavinėti naujojo sezono abonementus. Paskelbtos kainos nustebino ir privertė išsižioti. Žemiau prisegtas paveikslėlis parodo šio sezono kainas. Praėjusiame sezone bilietas 1-am asmeniui 107 sektoriuje (sidabrinė neįgalieji) judančiam neįgaliojo rateliais, kainavo 4 eurus (tiek pat ir 1-am jį lydinčiam asmeniui). Šiemet skelbiama vidutinė (ne fiksuota, kaip praėjusių metų kaina su kuria lyginama) kaina siekia 8,45 euro. Neabejotinai fiksuota 1 vietos kaina sieks apie 12 eurų Eurolygos rungtynėse. Taigi lyginant su praėjusių metų kaina tai yra apie 3 kartus daugiau. Grąžintuose 104 ir 105 sektoriuose kainos dar didesnės – vidutinė 10,85 euro. Dar vienas įrodymas – abonementų kainos. Praėjusiame sezone, rugsėjo mėnesį man pavyko įsigyti viso sezono abonementą 1-am, neįgaliam asmeniui 107 sektoriuje (sidabrinė neįgalieji). Jis man kainavo 118 eurų. Šiemet toje pačioje vietoje man buvo pasiūlyta pratęsti abonementą už 338 eurus. Tai beveik tris kartus padidinta kaina.

2019-2020 m. sezono Kauno Žalgirio abonementai

Pauliaus Motiejūno kerštas žmonėms judantiems rateliais

Paulius Motiejūnas - Kauno Žalgirio arenos vadovas
Foto: Delfi.lt

Tokie arenos vadovo sprendimai be abejonės nustebino nemaloniai. Š. m. kovo mėn. susitikime Kauno m. savivaldybėje, Kauno Žalgirio arenos vadovas Paulius Motiejūnas įsipareigojo sugrąžinti vietas skirtas žmonėms su judėjimo negalia kurios buvo atiduotos įgaliems lankytojams (104 ir 105 sektoriai) ir kompensuoti vietas 108, 109, 110 ir 111 sektoriuose kurie buvo parduoti UAB RAMIRENT, 112-to ir 113-to sektoriaus vietomis. Žengti šį žingsnį arenos vadovą privertė LGKT sprendimas dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo bei diskriminacijos negalios pagrindu ir 2015-2019 m. kadencijos Kauno m. Neįgaliųjų reikalų tarybos principingumas. Bendromis jėgomis buvo pasiekta, kad arena grąžintų didžiąja dalį iš žmonių su judėjimo negalia nusavintų vietų. Paulius Motiejūnas už tokį ekonomiškai nenaudingą sprendimą neliko skolingas – siekdamas kompensuoti netektas pajamas, padidino bilietų į Kauno Žalgirio krepšinio klubo namų rungtynes Eurolygos ir LKL turnyruose kainas fanams judantiems neįgaliojo rateliais beveik 3 kartus.

Socialiai NEatsakinga Žalgirio arena

UAB Kauno arena – socialiai atsakinga įmonė

Tai žemas ir tokiam klubui kaip Kauno Žalgiris garbės nedarantis sprendimas. Šis, Lietuvos pasididžiavimu tituluojamas krepšinio klubas, simbolizuojantis ne tik krepšinio žaidimą, save paskelbęs VYKDANČIU SOCIALIAI ATSAKINGĄ politiką pasielgė SOCIALIAI NEATSAKINGAI. Toks arenos vadovo sprendimas paaiškinamas nesudėtingai – dėl neteisėtai rėmėjui parduotų neįgaliems skirtų vietų Paulius Motiejūnas turėjo aiškintis ne tik žurnalistams. Šia neįgalių lankytojų judančių rateliais diskriminacijos istorija susidomėjo politikai ir valdžios institucijos. Apie tai informuotas ir rėmėjas UAB RAMIRENT kuriam buvo parduotos neįgaliųjų vietos, komandos žaidėjai bei Eurolygos būstinė. O arena pripažinta pažeidusia Lygių galimybių įstatymą ir įpareigota pašalinti diskriminuojančius veiksmus – grąžinti neįgaliems žiūrovams vietas.

Pakeldamas kainas beveik tris kartus arenos vadovas nori pasakyti – mes stipresni, mus palaiko Kauno valdžia ir arenos savininkas – savivaldybė, jūs esate mums nereikalingi. Akivaizdu, kad į grąžintas bei praėjusiame sezone skirtas vietas neįgaliems lankytojams judantiems rateliais parduotų bilietų sumažės tiek pat kiek kartų pabrangino. Tikėtina, kad tik kas trečias galės sumokėti didesnę kainą. Taip Paulius Motiejūnas bandys įrodyti, jog neįgalūs Žalgirio krepšinio klubo fanai šiam klubui nereikalingi. Laikas parodys kuo ši istorija baigsis. Tik reikia prisiminti, jog lazda turi 2 galus.

Nuo nemokamo įėjimo iki tris kart brangesnių bilietų

Palyginkime štai šiuos faktus: arenai pradėjus veiklą lankytojus judančius neįgaliojo rateliais Kauno Žalgirio arena į krepšinio rungtynes ĮLEISDAVO NEMOKAMAI į jiems skirtus 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110 ir 111 sektorius. Lankytojai judantys neįgaliojo rateliais kartu su 1-nu lydinčiu asmeniu galėjo susėsti greta vienas kito ir mėgautis renginiais. Prieš kelis metus, motyvuodama tuo, kad nesuvaldo šios tvarkos, kad nesugeba sukontroliuoti kas gali ir kas ne lankytis nemokamai krepšinio rungtynėse, Žalgirio arena apmokestino lankytojus judančius rateliais (ir 1-ą lydintį asmenį) tačiau pablogino matomumą pastariesiems – lydintieji jau negalėjo sėdėti greta, o turėjo sėstis už sėdinčių vežimėlyje nugaros antroje eilėje. Taip jie praktiškai nieko nematė, tačiau už tai, jog padeda sėdinčiam priekyje rateliuose turėjo susimokėti. Na ir 3-ias etapas, šie metai – bilietų į krepšinio rungtynes kainos neįgaliojo rateliais judantiems lankytojams ir juos lydintiems asmenims padidinamos beveik 3 kartus.

Koncesijos sutartis

Seimo narys Andrius Kupčinskas
Foto: Rokas Tenys / Kas vyksta Kaune

Paskutinėje pastraipoje noriu anonsuoti dar vieną aplinkybę su kuria susijusi Kauno Žalgirio arenos pasipelnymo neįgaliųjų sąskaita istorija – koncesijos sutartis kurią pasirašė Kauno m. savivaldybė ir Kauno Žalgirio arena 2010 m. sausio 18 d. Nurodoma, kad kasmet pervedama 725 000 eurų arenos valdytojui UAB “Kauno arena” iš Kauno m. savivaldybės biudžeto. Kaip žinia, Kauno m. biudžeto lėšomis turi būti tenkinamos viešos paslaugos skirtos visiems miestiečiams.

Štai čia ir norisi paklausti – ar į metinį koncesijos mokestį nėra įskaičiuotos lėšos kuriomis turėtų būti kompensuojamos netektos koncesininko veiklos pajamos taikant nuolaidas bilietams į krepšinio rungtynes ir kitus Žalgirio arenos organizuojamus renginius lankytojams judantiems neįgaliojo rateliais bei kitoms socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms? Įdomu būtų susipažinti su kelių praėjusių metų finansinėmis ataskaitomis, sužinoti kaip panaudotas koncesijos mokestis ir žinoma susipažinti su koncesijos sutartimi. Deja, viešai ši informacija neskelbiama – man nepavyko rasti sutarties Kauno m. savivaldybės bei Kauno Žalgirio arenos svetainėse. Kaip ir finansinių arenos ataskaitų.

Todėl šia tema kreipiausi į tuometį Kauno m. merą, Andrių Kupčinską kuris pradėjo Kauno Žalgirio arenos statybą ir paprašiau atsakyti į šiuos klausimus:

  1. Ar Kauno m. savivaldybės ir Žalgirio arenos koncesijos sutartis turi būti slapta, ar gali būti skelbiama viešai?
  2. Ar Kauno Žalgirio arena teikia kasmetinę finansinę ataskaitą Kauno savivaldybei kaip buvo panaudotas koncesijos mokestis – 725 000 eurų ir ši ataskaita skelbiama viešai?
  3. Ar koncesijos sumoje yra numatyta dalis lėšų skirtų kompensuoti Žalgirio arenos paslaugų lengvatines kainas žmonėms su negalia ir kitoms socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms?

Atsakymai į šiuo klausimus antroje dalyje.

Šaltiniai

Žalgirio arena
Koncesijos sutartis
Kauno Žalgirio arenos apyvartos pagal Rekvizitai.lt
Pirmieji arenos metai: viršytos visos prognozės

Pasidalink

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.