Vinco Kudirkos biblioteka – dar viena pagalbos neįgaliems fikcija

Šių metų sausio 30 d. Kauno Vinco Kudirkos biblioteka paskelbė teiksianti knygų pristatymo į namus paslaugą negalintiems atvykti į biblioteką. Šios paslaugos pristatymo pranešime sakoma (citata) “Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pristato naują paslaugą kauniečiams – skaitytojų su fizine negalia ir vyresnių nei 70 m. senjorų aptarnavimą namuose. Vienas svarbiausių bibliotekos veiklos principų – atvirumas ir prieinamumas visiems. Tad, atsižvelgiant į tai, jog kai kurie kauniečiai neturi fizinių galimybių patys atvykti į biblioteką, knygos jiems bus pristatomos į namus.

Apie šią paslaugą sužinojau atsitiktinai – į mane kreipėsi neįgalus pažįstamas į kurį kreipėsi jo draugas neįgalus gyvenantis Londone, o į šį bibliotekos atstovė. Štai taip sudėtingai, net per Londoną, atsitiktinai mane pasiekė bibliotekos prašymas padėti. Jie pageidavo nufilmuoti reportažą su neįgaliu asmeniu jo namuose. Norėta parodyti kaip biblioteka pristato knygas į namus žmogui su judėjimo negalia. Sutikau prisidėti prie šios paslaugos viešinimo tačiau su sąlygą, jog nefilmuosime namuose, o bibliotekoje, kalbėsime apie būtinybę pritaikyti bibliotekas, kad neįgalieji galėtų atvykti patys.

Stebino tai, jog šia tema domisi TV3 televizija, nes tai ne nacionalinės reikšmės įvykis, o labiau viešųjų ryšių akcija. Taip pat nustebino bibliotekos atstovų atkaklus noras filmuoti siužetą neįgaliojo namuose, kuriame neįgalus būtų bibliotekos paslaugos iliustracija, nors neįgalūs nori priešingo – kad aplinka būtų pritaikoma ir jie galėtų patys, savarankiškai naudotis viešomis paslaugomis kartu su įgalia bendruomenės dalimi.

Reportažą filmavo vasario 20 d., Kaune, Vinco Kudirkos bibliotekos Žaliakalnio skyriuje kurio vidinis įėjimas pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia. Įėjimo rekonstrukcija atlikta nesenai – tinkamo nuolydžio užvažiavimas ir paslaugus personalas, tačiau prie įvažiavimui skirtų durų pasigedau skambučio. Kadangi tai ne pagrindinis įėjimas abejoju, kad šio, vidinio įėjimo durys būtų visada atrakintos. Tad atvykus prie jų be išankstinio suderinimo gali tekti belstis į duris kol jas atidarytų išgirdęs personalas. Tai akivaizdi klaida kurią derėtų pašalinti – įrengti telefonspynę, kad atvykęs neįgalus skaitytojas galėtų operatyviai susisiekti su viduje esančiais darbuotojais.

Filmavimo metu bendravau su TV3 žurnaliste Vaida Girče. Kalbėjome apie 15 minučių. Svarbiausia tema buvo bibliotekų bei kitų, viešos paskirties vietų pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia. Kalbėjome apie JT Neįgaliųjų teisių konvenciją kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais. Viso pokalbio metu akcentavau, jog bibliotekos siūloma knygų pristatymo paslauga yra laikina alternatyva kol yra nepritaikytų skyrių žmonėms su negalia. Akcentavau, kad prioritetas, ne knygų pristatymas į namus, o bibliotekų pritaikymas žmonėms su negalia.

Reportažą parodė tik kovo 31 d., praėjus 39 dienoms po filmavimo. Kelis kartus teiravausi bibliotekos atstovės ir reporterės kada bus rodoma. Reporterė nurodė, kad TV kanalas šią temą ir siužetą “pasidėjo” ateičiai”. Dabar suprantu kodėl – jie ilgai ieškojo pašnekovo kuris sutiktų įsileisti į namus bei parodyti savo negalią taip iliustruojant bibliotekos paslaugą.
Peržiūrėjus interviu tapo aišku, kad manimi tiesiog pasinaudota – iškirpta viskas ką kalbėjau apie būtinybę pritaikyti bibliotekos skyrius žmonėms su negalia, kad jie galėtų savarankiškai naudotis bibliotekų paslaugomis, o ne užsakinėti knygas į namus ir taip likti atskirtais. Iš mano keliolikos minučių pasisakymo liko 28 sek. sumontuotos kalbos kurią išklausius galima susidaryti nuomonę, kad apie knygų pristatymo paslaugą kalbu tik teigiamai ir nieko nesakau, apie tai, jog tai gali būti tik laikina alternatyva, bet ne išeitis.

Be abejonės yra daug žmonių kurie negali judėti be aplinkinių pagalbos, kuriems knygos yra langas į pasaulį, bet tam civilizuotame pasaulyje yra asmeninio asistento paslauga kuria gali naudotis neįgalieji. Taip pat žmonėms kuriems sunku patiems nuvykti į biblioteką talkina artimieji, socialiniai darbuotojai, savanoriai. Siužete kalbėjusi p. Kristina Chlastauskienė, susilaužiusi koją, tapo knygyno pasiūlytos paslaugos “veidu”. Užjaučiu ją dėl patirtų nemalonumų tačiau kojos lūžis nėra negalia, ji juda ramentų pagalba. Taip juda net dešimtmetis mano dukros klasiokas – vaikas lanko pamokas kasdien sulaužyta koja pasiremdamas ramentais. Tikėtina, jog ši moteris gyvena ne viena namuose, yra artimųjų kurie tikrai gali padėti. Todėl šis pasakojimas manęs neįtikino. Be abejonės neabejoju jos kojos lūžiu, tačiau tai nepakankama priežastis pradėti vežioti knygas į namus tiems kurie nori priešingo – patys atvykti ir pasiimti knygas.

Akivaizdu, kad šio reportažo užsakovai ir rengėjai siekė savo tikslo – pagrįsti paslaugos atsiradimą. Tačiau tai pateikė kaip aktualią žinią, net TV žinių laidoje. Štai taip yra daromi užsakomieji reportažai žinių laidoms! Įdomu kiek tai kainavo bibliotekai?

Kodėl Vinco Kudirkos biblioteka nusprendė teikti šią paslaugą?

Vasario 3 d. pastebėjęs Facebook`e James Joyce gimimo dienos minėjimo bibliotekoje anonsą kreipiausi į ją “messanger” kanalu. Pasiteiravau ar bibliotekos skyrius kuriame vyks minėjimas yra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia? Paaiškėjo, jog ne. Teko apgailestauti ir pamiršti šį renginį. Tačiau po kelių savaičių prasidėjęs dialogas paaiškina kokių priemonių ėmėsi biblioteka – jie sumanė tiems kurie negali patekti į bibliotekų skyrius dėl nepritaikymo pristatyti knygas į namus. Džiaugiuosi, jog ši patirtis paskatino bibliotekos vadovus reaguoti – spręsti problemą. Tai rodo jų supratingumą, problemos suvokimą. Tačiau jie suklydo rinkdamiesi išeitį – pasiūlydami knygų pristatymo paslaugą į namus jie pabandė maskuoti faktą, jog bibliotekų pritaikymas nevyksta taip kaip turėtų vykti. Nebuvo atskleista statistika kiek bibliotekos skyrių yra pritaikyta ir kiek ne. Kaip planuojama pritaikyti tuos kur žmonės su negalia negali pakliūti. Be šios informacijos bibliotekos pastangas vertinu tik kaip bandymą “paslėpti” šią problemą.

Biblioteka yra išlaikoma miesto biudžeto lėšomis. Tampa akivaizdu, kad Kauno m. valdžia nesupranta bei nenori suprasti, jog savivaldybei priklausanti infrastruktūra privalo būti pritaikoma žmonėms su negalia nuosekliai – skiriant lėšų kasmet. Deja tokios išlaidų eilutės miesto biudžete nėra. Bet yra daug eilučių su išlaidomis naujoms miesto milijoninėms statyboms kurios įamžins valdančiųjų didybę. Tai bus monumentai valdantiesiems kurie labiausiai tikėtina bus nepritaikyti žmonėms su negalia, nes Nemuno salos projektuotojų tarpe vėl atsirado Eugenijus Miliūnas, nesilaikęs STR reikalavimų projektuojant Žalgirio areną.

Jam bei Kauno m. merui V. Matijošaičiui JT Neįgaliųjų teisių konvencija įtvirtinta įstatymu Lietuvoje negalioja. Jiems nusispjauti į šio dokumento tikslą – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.

Būtinai domėsimės toliau kokiomis lėšomis pristatomos knygos skaitytojams – juk tam reikalingas automobilis, vairuotojas, eksploatacijos metu kyla kaštai kuriuos turi dengti biblioteka lėšomis gaunamomis iš miesto biudžeto. Nors tikslingesnis šių lėšų panaudojimas – nepritaikytų neįgaliems skyrių pritaikymas.

Beje siužete rodoma bibliotekininkė pas skaitytoją Kristiną Chlastauskienę vyko TV3 operatoriaus automobiliu ;).

Šaltiniai:

TV3 Žinių laidos vaizdo įrašas

James Jones metinių minėjimo anonsas

Knygų pristatymo į namus pranešimas

Pasidalink

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.