Lietuvos paralimpinis INVALIDŲ komitetas

Visai netikėtai nustebino Lietuvos paralimpinis komitetas savo interneto svetainėje nurodęs, kad Kauno mieste veikia Kauno krašto INVALIDŲ sporto klubas “Santaka”, o ne Kauno krašto NEĮGALIŲJŲ sporto klubas “Santaka”.

Žodis “invalidas” kilęs Iš lotynų kalbos – invalidus – bejėgis, liguistas. Sovietiniame ir post-sovietiniame laikmetyje juo buvo įvardinami žmonės su įvairiomis negaliomis. Toks žmonių su negalia vadinimas jau senai laikomas užgauliu ir įžeidžiu. Tačiau dar prieš 5 metus, 2014 m. visuomenėje šie du žodžiai buvo laikomi lygiaverčiais ir tinkamais naudoti kalboje.

2014 m. rugpjūčio 19 d. numeryje Kauno diena spausdino straipsnį „Negalia“ ar „invalidumas?” kuriame jo autorė Ugnė Jonaitytė nagrinėjo kuris iš šių žodžių tinkamas, o kurį reiktų pamiršti. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultantė Nomeda Šopauskienė šiame straipsnyje nurodo –

“Kalbos požiūriu žodžiai “neįgalusis” ir “invalidas” vertinami kaip lygiaverčiai bendrinės kalbos normos variantai, tarp kurių gali būti funkcinis stilistinis skirtumas, todėl jie vartotini pasirinktinai.”

Nomeda Šopauskienė

Tačiau jau tuomet neįgalieji kritikavo tokią nuostatą.

JTO Neįgaliųjų teisių komiteto narys, VDU profesorius Jonas Ruškus taip komentavo šią temą 2014 metais –

“”Invalido” sąvoka yra visiškai nevartotina, nes ji žemina negalią turintį žmogų. Žemina, nes ši sąvoka yra įgavusi stiprų neigiamą atspalvį, dėl kurio žmogus yra klasifikuojamas į netinkamųjų, mažai kam tinkamųjų būrį. Invalido sąvoka atsirado po pirmojo pasaulinio karo, iš karo grįžus vyrams be rankų ar kojų, kai jie buvo pripažinti netinkamais karinei tarnybai. Vakarų Europos šalyse, rūpinantis žmogaus teisėmis, invalidumo sąvokos atsisakyta būtent dėl žmonių klasifikavimo netinkamais. Sovietų Sąjungoje vadinti žmogų invalidu buvo teisėta ir normalu. Deja, žmonės, turintys negalią, vis dar pavadinami invalidais. To tikrai nebederėtų daryti gerbiant bet kurį žmogų. Šiandien geriausia žmones, turinčius negalią, taip ir vadinti: žmogus, turintis judėjimo (psichikos, regos, klausos, kt.) negalią.”

Jonas Ruškus

2019-ais pastaroji formuluotė pakitusi – dabar pagarbiu kreipiniu į žmogų su negalia laikomas toks – “žmogus su” + nurodoma negalios rūšis. Pvz.: žmogus su judėjimo, regos, klausos ar proto negalia. Tokių pokyčių tikslas atskirti žmogų ir negalią, nes žmogus su bet kokiais fiziniais trūkumai lieka Žmogumi nepriklausomai nuo negalios. Todėl ir atskiriamos šios sąvokos – žmogus ir negalia.

Štai šiame kontekste ir stebina Lietuvos paralimpinio komiteto “INVALIDIŠKAS” požiūris. Jei ši organizacija visai nesenai pakeitė pavadinimą iš “parolimpinis” į “paralimpinis” idant atitikti tarptautinius standartus, tai jų mąstymas vis dar vėluoja 15 metų, nes nuo 2005 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme buvo nurodyta žodžius “invalidas”, “invalidumas” keisti į “neįgalumas”, “neįgalus”.

Beje jų “INVALIDIŠKĄ” požiūrį į negalią ir neįgalius iliustruoja istorija nutikusi šių metų M.A.M.A apdovanojimų metu. Į šį renginį buvo sukviesti geriausi neįgalūs Lietuvos paraatletai. Vienas jų, lengvaatletis Ramūnas Verbavičius buvo pakviestas pristatyti apdovanojimui nominuotą atlikėją.

Siurprizu tapo reginys kaip šį raumeningą atletą ant scenos ir nuo jos kėlė 4 vyrai rankomis kaip krovikai spintą “su antrecolėmis” neša į 5-tą aukštą! 2019 m. renginio organizatoriai nesuvokė, kad tam reikia naudoti reikiamo nuolydžio užvažiavimus (pandusus), nes rankomis nešiojami daiktai, bulvių maišai arba mylimos moterys (nors Švedijoje už tai baustų), bet jokiu būdu ne neįgalieji. Deja šio žinojimo Lietuvos paralimpiniam komitetui dar trūksta.

Todėl ramia sąžine pervadinu Lietuvos paralimpinį komitetą į Lietuvos “INVALIDŲ” paralimpinį komitetą. Juk kol jo nariais bus “INVALIDŲ” sporto klubai tol ir jis bus tokiu. Kol leisite neįgaliuosius traktuoti kaip daiktus ir kilnoti rankomis renginiuose tol netapsite “ŽMONIŲ SU NEGALIA” sporto organizacija.

O gal metas pokyčiams p. Mindaugai Biliau?


2019-06-01 / Papildymas

Lietuvos paralimpinio komiteto vadovas Mindaugas Bilius

Šiandien į mano pastabas atsiliepė p. Mindaugas Bilius. Jis sutiko su problema, tačiau laikėsi nuomonės, kad jo vadovaujama organizacija negali nurodyti ne oficialaus sporto klubo pavadinimo, t. y. vietoje pavadinime esančio žodžio “invalidų” rašyti “neįgaliųjų”. Tokią teisę paralimpinis komitetas turi, tačiau ar tai moralu jau kita tema. Ar tikrai bus pažeista kokia nors teisė jei pavadinimas bus moralesnis parašius “neįgaliųjų” vietoje “invalidų” nesu tikras. Bet esu tikras, kad taip bus teisingiau ir moraliau. Tačiau tai jau Paralimpinio komiteto vadovo teisė rinktis.

Taip pat buvau papildomai informuotas, kad iš paralimpinio komiteto mano paminėtas sporto klubas (bei dar keli tokie patys) gavo išmokas kurias galėjo panaudoti pavadinimo keitimui, bet to nepadarė. Nesiimu kvestionuoti šių klubų sprendimo kur ir kaip panaudoti gautas lėšas, tai jų teisė ir atsakomybė.

Dėl istorijos M.A.M.A. apdovanojimų metu kai paralimpietis buvo kilnojamas rankomis mūsų nuomonės taip ir liko skirtingos – p. Bilius laiko svarbesniu tai, kad neįgalieji pakliūna į viešumą, o kaip jau ne taip svarbu. Aš manau, kad yra priešingai – sutikdami, kad mus traktuotų nelygiaverčiai mes patys kuriame mitus apie negalią ir neįgalius kuriuos vėliau patys bandome neigti ir griauti. Kvaila pačiam kurti problemas ir paskui jas pačiam spręsti.

Tačiau ateityje p. Mindagas pasiūlė bendradarbiauti ir tikėtina, kad mano mintys gali būti išgirstos plačiau su šios organizacijos pagalba. Laikas parodys, svarbu kalbėtis.

Šaltiniai:

Lietuvos paralimpinis komitetas
Kauno krašto neįgaliųjų sporto klubas “Santaka”
Kauno diena
Lietuviuzodynas.lt


Pasidalink

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.