Birštono apžvalgos bokštas neįgaliems: nepritaikytas ir neprieinamas

Papildyta 07-13

Šio statinio projekto autoriai, architektai Donatas Malinauskas ir Vytautas Putna. Rengiant projektinius pasiūlymus architektai privalo vadovautis įstatymais – Statybos įstatymu, STR reikalavimais, Lygių galimybių įstatymu ir ES architektūrinių paslaugų teikėjų profesinės etikos kodeksu. Pastarieji reikalavimai tampa privalomi tada, kai architektas yra Lietuvos architektų rūmų narys ir jam suteikta sudėtingų statinių projektavimo licenzija.

Papildomai noriu supažindinti su tais kurie atidarymo metu buvo laimingi, plojo, sveikino vieni kitus ir ignoravo tai, jog jų veiklos rezultatas formuoja atskirtį, nors garsiai, iš aukštų tribūnų jie kalba priešingai. Tai vadinama politika. Lietuviška. Kai gali sakyti viena, o elgtis priešingai. Deja tokia ta Lietuvos Respublika.


Antradienį (liepos 9 d.) išdidžiai ir visuotinai paskelbta apie Birštono apžvalgos bokšto Nemuno kilpų regioniniame parke atidarymą. Dar viena rekreacinė vietą puikioje Lietuvos vietoje. Užkopusiems į 45 m. aukščio statinį atsivers puikus vaizdas kurio bendras aukštis virš jūros lygio siekia net 92 metrus. Tai ilgai lauktas statinys kuriuo didžiuojasi Birštono savivaldybė, jis bus atidarytas visuomenei rytoj, liepos 12 d.

Kodėl apie jį rašau čia? Žinoma todėl, jog šis turistinės-rekreacinės paskirties statinys turėtų būti pritaikytas žmonėms su negalia. Todėl klausiu – ar ši vieta yra pritaikyta žmonėms su negalia? Atsakymas įprastas Lietuvai. NE!

Šia tema domiuosi jau kelis mėnesius ir paaiškėjo tikrai įdomių detalių. Apie svarbiausias trumpai ir aiškiai, kad išvadas pasidarytumėte patys.

Pirmoji nesėkmės priežastis

Paaiškėjo, kad LR teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos bokšto statytojui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, pritaikyti šį statinį (apžvalgos bokštą) asmenų su negalia poreikiams. Taip nusprendė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba po skundo gavimo. Todėl Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsisakė įrengti keltuvą žmonėms su negalia. Beje juo galėtų naudotis ir kitos socialinės grupės, ne tik žmonės su judėjimo ar regos negalia – senjorai, mamos su mažamečiais vaikais, vaikais vežimėliuose, susilaužę ranką, koją ar kitokių apribojimų turintys žmonės. Komentuodama savo sprendimą VSTT nurodė, kad “stende sumaketuos atitinkamą kodą, kurį nuskaičius telefone atsiras vaizdai, kurie matosi nuo apžvalgos bokšto viršaus”. Akivaizdu, kad VSTT siekė išvengti tokio statinio priežiūros kaštų – juk įrengus keltuvą reiktų jį prižiūrėti. Taip vėl viršų paėmė IŠLAIDOS vietoje TEISIŲ!

Jei tuo kodu VSTT pasidalins viešai, nereikės net vykti į Nemuno regiono kilpų parką. Galima bus nekelti kojos iš namų. Tačiau tokia išeitis jau buvo siūloma sovietiniais laikais žmonėms su negalia – juos uždarydavo kombinatuose. Pas juos vykdavo įvairūs atlikėjai palinksminti juos vietoje, kad jie nesirodytų ir nekeltų nepatogumo įgaliems. Todėl posakis, jog istorija kartojasi teisingas.

Ši situacija pradžioje nustebino. Juk akivaizdi diskriminacija – statytojas ir projekto autorius privalėjo užtikrinti galimybę juo naudotis ir žmonėms su negalia. Tai padaryti įpareigoja JT Neįgaliųjų teisių konvencija.

JT neįgaliųjų teisių komitetas 2014 m. gegužės 22 d. Konvencijos 9 str. “Prieinamumas” Generaliniame komentare nurodė, jog Konvencijoje nustatyta pareiga visiems, tiek privatiems, tiek viešiesiems subjektams, nepaisant jų teisinės formos, užtikrinti prieinamumą jų nuosavybės teisę valdomuose pastatuose, taip pat padaryti prieinamą transporto infrastruktūrą, transporto priemones, informaciją bei komunikacijos priemones, paslaugas. Tačiau atsirado įdomių išlygų. Štai kas paaiškėjo.

2018 m. lapkričio 20 d., Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) atstovas, kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu, nes statytojas atsisakė jį pritaikyti žmonėms su negalia. LGKT atlikusi tyrimą priėmė sprendimą, jog VSTT nėra pareigos Birštono apžvalgos bokštą pritaikyti žmonėms su negalia.

Tokį akibrokštą LGKT pateikė remdamasi tuo, jog šis statinys neatitinka STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ priedo nr. 1 – „Žmonėms su negalia svarbių statinių sąrašas“. LGKT, savo sprendime remiasi 2016 m. spalio 27 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto techninio reglamento STR 1. 01. 03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktu „Kitos paskirties inžineriniai statiniai“. LGKT teigia, jog Nemuno kilpų regioninio parko apžvalgos bokštas priskiriamas kitiems statiniams, todėl nepatenka į svarbių žmonėms su negalia statinių sąrašą, pateiktą Statybų Reglamente dėl ko jam nėra taikomi šiame reglamente įtvirtinti reikalavimai dėl pritaikymo žmonių su negalia poreikiams.

LGKT, vertindama 2018 m. lapkričio 20 d. LŽNS pareiškėjo pateiktą skundą, remdamasi 2016 m. spalio 27 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-713 dėl techninio reglamento STR 1. 01. 03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo 12 punktu klaidingai traktuoja šį teisės aktą.

Nemuno kilpų regioninio parko bokštas yra priskirtinas rekreacinių paslaugų kategorijai. Todėl jis turėtų būti vertinamas ne pagal to paties teisės akto 7 skirsnio „Kiti inžineriniai statiniai“ 12 punktą, o pagal 3 skirsnio „Negyvenamieji pastatai“ 7.13 punktą „poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai).

Taip šiam negyvenamos paskirties, rekreacinių paslaugų statiniui skundo tyrimo metu galėjo būti taikomas LR Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punkto nuostatos – pareiga visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas. Tokiu būdu būtų tenkinamas LŽNS pareiškėjo skundas ir statytojas būtų pripažintas diskriminuojančiu negalios pagrindu. Toks sprendimas suteiktų galimybę reikalauti, jog statytojas pritaikytų statinį žmonėms su negalia.

Šiame kontekste LGKT sprendimas yra stebinantis. Juk ši tarnyba turi galimybę pasirinkti kuriuo teisės akto punktu remtis. Taip pat ši institucija vadinasi LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA. Taigi ji turi užtikrinti lygias galimybes visiems piliečiams – įgaliems ir ne.

Antroji nesėkmės priežastis

Tai netinkami ar dviprasmiški teisės aktai. Jei LGKT savo veikloje turi nepakankamai teisėkūros instrumentų ji turėtų apie tai bendrauti su steigėju – LR Seimu. LGKT kontrolierius yra Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas kurį skiria Seimo pirmininkas. Taigi, būdama pavaldžia Seimui institucija, LGKT turi bendradarbiauti su Seimo Neįgaliųjų teisių komisija kuri savo veikla turi užtikrinti reikiamą teisinę bazę užtikrinant žmonių su negalia teises. Tad jei LGKT atsiranda kokių nors teisinių kliūčių veikti efektyviai ir siekti JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo, jai derėtų kreiptis į savo steigėją – Seimą ir Neįgaliųjų teisių komisiją kuri ir turėtų parengti reikiamas teisines korekcijas. Tačiau šis žingsnis nežengiamas. Kodėl, kitame įraše.

Kol kas akivaizdu, kad LGKT nesugebėjo apginti JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintų nuostatų. Savo sprendimu ji įtvirtino atskirtį vietoje įtraukties, nors būtent tuo tikslu ji įsteigta. Įdomu kaip tai seksis daryti Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-21 suformuotai Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijai prie LGKT. Ji bus dar vienu formalumu ar realiai veiks užtikrindama teisių įgyvendinimą? Laikas parodys.

Bokšto nuotraukos autorius – Vaidas Pilkauskas.


Šaltiniai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimas dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu

JT Neįgaliųjų teisių konvencija

2016 m. spalio 27 d. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-713 dėl techninio reglamento STR 1. 01. 03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo

LR Lygių galimybių įstatymas

Pasidalink

Parašykite komentarą

Apsaugai nuo brukalų naudojame Akismet. Sužinokite kaip Jūsų pateikta informacija valdoma (en) .