Vilniaus g. rekonstrukcija. “Akmenų brolija” miestiečius ir svečius su negalia veja lauk iš senamiesčio

Vilniaus gatvės rekonstrukcija

Rugpjūčio 18 d., Kauno senamiesčio širdyje, Vilniaus ir M. Valančiaus gatvių sankryžoje vyko aštri diskusija dėl Vilniaus gatvės akmeninio grindinio. Kryžkelėje “ietis sukryžiavo” architektai, Kauno m. savivaldybės administracijos, tarybos, neįgaliųjų reikalų tarybos, NVO atstovai, nes ši rekonstrukcija tapo dar vienu interesų grupių mūšio lauku.

Suinteresuotos šalys “kibo į atlapus” vieni kitiems ne dėl duobių, griovių, nepritaikymo žmonėms su negalia, ne dėl nurinkto grindinio, o dėl skirtingų interesų ir požiūrio į problemos sprendimą. Tai netinkamas pagrindas spręsti vieną svarbiausių aplinkos rekonstrukcijos problemų – statinius PRITAIKYTI VISIEMS, ne tik įgaliems ar neįgaliems, nes tai prieštarauja UNIVERSALAUS DIZAINO principams. Konfliktuojančios šalys pasitelkę jiems palankius ekspertus ir teisės aktus, išvadas ir miestiečių nuomones, autoritetus ir medijas, visuomenei nuosekliai perša savo poziciją ir argumentus jai apginti.

Panašu, kad nutylima ar tik užuominomis nurodoma nesutarimų priežastimi tapo sąmokslo teorija apie tai, jog pjaustant ir šlifuojant akmeninį grindinį, nupjautas akmenų dalis “nukombinuos” miesto meras Visvaldas Matijošatis savo dvaro teritorijai išgrįsti. Akmenų gynėjai didžiausią grėsmę mato būtent tame – mero bandyme apgauti pilietiškus kauniečius. Kiek tame tiesos nežinau, bet Kauno m. savivaldybės atstovai pasirengę visiems atvejams – net ir tuo atveju jei būtų nuspręsta apsaugoti akmenis, jų nepjaustyti, savivaldybė Vilniaus gatvę padengs granito plytelėmis kuriomis padengta Laisvės alėja.

O istorines savybes išsaugojusius akmenis suverstus Autokaustos teritorijoje galės saugoti garbės sargyba iš viešojo intereso gynimo fondo, architektų ir senamiesčio bendruomenių narių. Tai taps gražia, prasminga ir ilgainiui dar didesne istorine akmenų savybe. Juk juos saugojo neabejingi akmenims, bet abejingi žmonėms su negalia pilietiški miestiečiai.

Jei atmesti sarkazmą be kurio negalima vertinti tokių sąmokslo teorijų, aiškėja, kad šie ĮGALIOS visuomenės interesų gynėjai yra tie patys, kurie kovoja su savivaldybe dėl Žemųjų Šančių panemunės gatvės projekto atmetimo. Advokatas Saulius Dambrauskas taip pat gina ir Žemųjų Šančių bendruomenės interesus ginče su savivaldybe, o architektai Linas Tuleikis, Audrys Karalius ir kiti žinomi miestiečiai yra nuoseklūs mero Matijošaičio vykdomos “trinkelizacijos” kritikai. Todėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos ginče akivaizdus oponuojančių savivaldybei interesas spausti savivaldybės administraciją visur kur tik galima. Šiuo atveju nepaisant neįgalių miestiečių teisių ir interesų Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projekte.

Priešistorė

Audrius Kalvėnas / Foto: Erikas Ovčarenko, 15min.lt

Apie diskusiją sužinojau atsitiktinai. Žinoma nepraleidau “pro ausis” – nedelsdamas susisiekiau su Kauno m. tarybos nariais Donatu Večerskiu ir Sauliumi Bartaška, pasiteiravau jų komentaro kokias temas ketinama aptarti rugpjūčio 18 d. Kauno RAT (regioninės architektūros tarybos) posėdyje kuris turėjo vykti Kaune, Vilniaus g. 22. Rugpjūčio 18 d. ryte susisiekiau su Kauno RAT pirmininku Mantu Michaliunjo, kad įsiprašyti į susirinkimą, tačiau paaiškėjo, jog RAT posėdis vyks pastate kuris… nepritaikytas žmonėms su negalia. Khm khm… architektai nesugeba prisitaikyti statinio kuriame sprendžia erdvių PRITAIKYMO VISIEMS problemas? Batsiuvys be batų.

Dėl padidinto dėmesio šiai problemai iš žmonių su negalia pusės ir suinteresuotų šalių kreipinių Kauno RAT pirmininkas Mantas Michalunjo pasiūlė viešą diskusiją lauke, Vilniaus g. ir M. Valančiaus sankryžoje, kad galėtume išbandyti ir įvertinti jau atnaujintą (nupjautą ir nušlifuotą) Vilniaus gatvės grindinio fragmentą. Tai buvo protingas sprendimas, nes dalyviai (ypač judantys neįgaliojo rateliais – aš, Aušrinė Packevičiūtė, Egidijus Grigonis, senamiesčio gyventojas Dainius Mikelionis) galėjome praktiškai išbandyti apie 1 kv/m plote perklotą jau nušlifuotu akmeniu gatvės grindinį.

Mes, judantys rateliais vieningai pritarėme, jog toks sprendimas yra tinkamas, nes nesukelia kliūčių judėti tokiu paviršiumi. Jis tinkamas, nes kraštinės iškilę iki 1 cm, o tai nesunkiai įveikiama kliūtis net judantiems rankinio tipo neįgaliojo vežimėliu. Taip pat nulyginus (nušlifavus) sferinį akmenų paviršių būtų palengvintas judėjimas ne tik žmonėms su negalia, bet ir mamoms su vežimėliais, net aukštakulniais bateliais pasipuošusios damos vestuvių pulke galėtų saugiau žygiuoti Vilniaus gatve. Toks sprendimas nežymiai pakeistų grindinio vizualinį įspūdį, bet kaip teigia nesutinkantys su tokiu sprendimu, būtų sunaikinta grindinio istorinė vertė.

Šalys ir jų pozicijos

Kaip ir kiekviename statinyje taip ir šiame projekte susikirto kelių grupių interesai. Todėl šią istoriją reiktų vertinti iš kelių pozicijų – kelių nesutariančių šalių bei trečios, neįgaliųjų, kurie ir tapo skirtingus interesus atstovaujančių grupių įkaitais, nes jais bando “prisidengti”, manipuliuoti jų interesais nesutariančios šalys. Susipažinkite su šiomis grupėmis ir jų pozicijomis.

Norintys išsaugoti autentišką, neliestą Vilniaus gatvės grindinį, tačiau nepritaikytą žmonėms su negalia

Advokatas Saulius Dambrauskas / Viešojo intereso gynimo fondas / Foto: Erikas Ovčarenko, 15min.lt

Šią grupę atstovauja žinomi kauniečiai – advokatas Saulius Dambrauskas, viešojo intereso gynimo fondo atstovas. Jis ir tapo diskusijos priežastimi, nes kreipėsi į KPK (kultūros paveldo komisija) atkreipdamas dėmesį į ketinamą sunaikinti akmeninio senamiesčio grindinio istorinę vertybę. Šioje grupėje taip pat – architektai Linas Tuleikis, Audrys Karalius, Jurgis Rimvydas Palys, INIT televzijos žinių tarnybos redaktorė Jurgita Barzdžiuvienė, 7 Kauno dienos redaktorė Jurgita Pridotkaitė, senamiesčio bendruomenės atstovai. Taip pat šią grupę palaiko Kauno miesto konservatoriai. Visi jie laikosi nuostatos, kad bet koks grindinio sulyginimas prilygsta jo istorinės vertės sunaikinimui. Dabartinio, jų manymu autentiško, istorinio grindinio akmenys neliestini ir negali būti pjaustomi bei šlifuojami kaip siūlo projekto autoriai ir užsakovas – Kauno m. savivaldybė.

Atskirai pacituosiu dalį architektų bendruomenės diskusijos FB. Architektas Saulius Mikalauskas diskusijoje su Linu Tuleikiu teigia “susižavėjęs” savivaldybės “neįgaliųjų” išradimu pjaustyti grindinio akmenį. Matyti, kad negalia jam tik žiniasklaidos suformuotas stereotipas kuriame žmonės su negalia – išmaldos prašytojai “išsiverkę” savivaldybėje palankų jiems sprendimą, nes tai atitinka mero interesus. Ponas Sauliau, Jūs labai klystate ir neduok Dieve patirti savo paklydimą savo kailiu. Bus žiauru ir per vėlu gailėtis. Vietoje to, Jums siūlau pasirūpinti “neįgaliais” architektais kurie vis dar nežino, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. yra pasikeitęs Statybos techninis reglamentas (STR), jog Lietuvoje jau privalu projektuojant vadovautis Universalaus dizaino principais. Mano asmeninė patirtis byloja ne Jūsų profesinės bendruomenės naudai.

Norintys grindinio akmenis sulyginti, kad būtų patogu juo judėti visiems miestiečiams, tačiau sumenkinant jo istorinę vertę

Aloyzas Pakalniškis, Vilija Skėrienė / Foto: Erikas Ovčarenko, 15min.lt

Šioje grupėje susibūrė: užsakovas, darbų vykdymo projekto autoriai ir žmonės su negalia. Užsakovą atstovavo Kauno m. tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, projekto statybos darbų vykdytojus vadovė Vilija Skėrienė, žmones su negalia Kauno m. savivaldybės neįgaliųjų reikalų tarybos narys Saulius Bartaška, aš, Audrius Kalvėnas, neįgaliųjų organizacijos LPA atstovai Aušrinė Packevičiūtė ir Egidijus Grigonis, neįgalus senamiesčio gyventojas Dainius Mikelionis. Mes manome, kad rekonstruojant gatvę svarbiau visų miestiečių ir svečių, ne tik įgalios gyventojų dalies galimybė judėti laisvai ir saugiai grindiniu, o ne istorinė akmens savybė.

Žiniasklaida

Išskirdamas į atskirą grupę žiniasklaidos atstovus turiu vieną tikslą – parodyti neobjektyvios žiniasklaidos pavyzdžius kai pasirenkama viena, patogesnė ar kanalo interesus atitinkanti pusė. Tai faktai kurie užkliuvo stebinti šio konflikto viešinimą, nes žiniasklaida tampa manipuliacijų įrankiu, bet ne objektyvių žinių šaltiniu. Žiniasklaidos interesą pailiustruosiu architekto A. Karaliaus apibendrinimu mudviejų diskusijoje – “…mes tave pafilmuosime ir ištransliuosime, kad visi pamatytų kaip smarkiai rūpinamės. O po to – grįžk į būdą…”. Pataikyta į dešimtuką, ši formuluotė tiksliai atliepia į žiniasklaidos pagrindinį tikslą – reitingus kuriuos jiems suteikia jautrios socialinės temos ir atitinkamos iliustracijos.

Problema

Tadeuš Meškunec / Statinio projekto vadovas

Vilniaus g. rekonstrukcijos projektas buvo pristatytas 2018 m. Kauno m. savivaldybės didžiojoje salėje suinteresuotoms šalims. Projekto pristatyme nedalyvavau, pritaikymo žmonėms su negalia tema komentarų neteikiau, tačiau tai netrukdo apeliuoti į mano manymu svarbiausią problemą – žmonių su negalia išnaudojimą saviems tikslams. Žmonių su negalia teisė judėti saugiai ir patogiai Vilniaus gatvės grindiniu, prieštaraujantiems akmenų pjaustymui ir šlifavimui neaktuali. Suprantama, juk jie kol kas įgalūs, ir eiti, o ne baladotis nelygiu grindiniu rateliais jiems nereikia. Jiems svarbiau istorinė akmens vertė nei neįgalių kauniečių ir miesto svečių teisės įtvirtintos LR įstatymuose ir pasirašytuose tarptautiniuose susitarimuose.

Pritariantys ir prieštaraujantys akmenų pjaustymui pagrįstai kritikuoja savivaldybę dėl holistinio požiūrio stokos, nes šiuo projektu sprendžiama tik Vilniaus gatvės, be patekimo į statinius problema. Net ir lygiausiu Vilniaus gatvės grindiniu judant tikslas nebus pasiekiamas kai žmogus su negalia negalės pakliūti į kavinę, muziejų, gyvenamą patalpą – statinių vidų dėl nepritaikytų įėjimų. Tuomet gatvė vedanti iki tokio statinio geriausiu atveju tampa patrauklia vieta žmonėms su negalia tik šiltuoju metų laiku kai Kauno senamiestis virsta viena, didele pramogų ir kavinių zona. Neįgaliems kauniečiams ir svečiams tai be abejonės svarbi aplinkybė, nes taip įgalūs ir ne gali mėgautis senamiesčiu lygiaverčiai, kartu bent dalį metų laiko.

Dar viena problema laikau prieštaringus ir painius teisės aktus ir išvadas paremtas jais. Nesutinkantys su akmenų pjaustymu remiasi Faro konvencija, jiems pritaria LR Paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovas Vidmantas Bezaras “7 Kauno dienų” reportaže – čia jis nurodo, kad Vilniaus gatvės grindinys yra vienintelis taip gerai išsilaikęs, Kaunui jį reikia išlaikyti tokį koks yra (nepritaikant jo žmonėms su negalia – mano pastaba), nes Vilniuje Gedimino prospekto grindinys jau sugadintas, Vrublevskio gatvėje netinkamas akmuo ir pan.

Oponuojančios šalies advokatas Saulius Dambrauskas svarsto koks šios rekonstrukcijos prioritetinis tikslas – “Ar išsaugoti paveldą padarant jį prieinamą žmonėms su negalia, ar sukurti pritaikytą aplinką neįgaliems sunaikinant senamiesčio grindinio vertingąsias savybes?” Kaip matote advokatas abiem atvejais mato galimybę pritaikyti aplinką žmonėms su negalia. Jo manymu verta atsisakyti kavinių staliukų šaligatviuose, kad įrengti lygius takus judėti žmonėms rateliuose. Ar ši idėja perspektyvi spręskite patys, aš pakomentuosiu ne tik kaip judantis rateliais, bet ir iš kavinių verslo pusės – be staliukų lauke maitinimo veikla senamiestyje netenka ekonominės prasmės.

Taip advokatas sukuria architektūrinę iliuziją, jog galima išsaugoti sveiką avį ir pažadais pasotinti vilką. Gaila, tačiau šios galimybės “nemato” architektai, kurie geriau nei p. Dambrauskas išmano aplinkos pritaikymo specifiką bei verslininkai. Įgalios visuomenės interesų gynėjui, advokatui Dambrauskui viena iš svarbių senamiesčio traukos savybių yra “lietuje ir saulėje žaismą turintis grindinys”, jam atrodo, kad žmonės su negalia “nuvertinami kultūrine prasme”, nes jiems svarbu tik judėti Vilniaus gatve ir geriausiu atveju praleisti laiką lauko kavinėje neturint galimybės patekti į muziejų, jam susidarė įspūdis, kad “jie (žmonės su negalia) neturi poreikio ateiti į senamiestį mėgautis senamiesčio autentika”.

Šie advokato komentarai – jo retorikos ir kompetencijų liudijimas, įrodymas, kad galima viską supinti taip, kad laimėti sau palankų sprendimą kitos šalies interesų sąskaita. p. Sauliaus Dambrausko žmonių su negalia bendruomenė nesamdė ginti savo interesų, jis nesikonsultavo su jais, bet kelios valandos prieš diskusiją paskambino man ir bandė palenkti mane į savo pusę, žvalgė mano nuomonę ir poziciją.

Projekto viešinimas ir komunikacija (bei trūkumai)

Aptariant šio projekto viešinimą būtina paminėti, kad abi šalys savo pozicijos pristatymui, gynimui naudoja žiniasklaidą. Tai suprantama, nes taip pasiekiama norima auditorijos dalis (ne visa), tačiau ne visos jų išlaiko objektyvumo testą.

Diskutuojant su INTI televizijos atstovais, į klausimą “Kam kuriami įstatymai, normatyvai (STR, ISO) jei paskui kiekvieną kartą jie kvestionuojami, o ne jais vadovaujamasi?” išgirdau išvadą, jog jei būtų jų laikomasi, būtų sunaikintas visas Europos architektūrinis paveldas… . Nemeluosiu, šokiravo šios žiniasklaidos priemonės žurnalistų pozicija.

Taip pat jų parengtame reportaže neliko mano kritikos norintiems palikti grindinį tokį koks jis yra – nenulygintą ir nepritaikytą neįgaliems. Reportažas parengtas “framing” būdu. Kas yra “framing” rasite paspaudę sąvoką. Šiuo pavyzdžiu noriu perspėti kitus netapti žiniasklaidos įrankiu. Rekomenduoju komunikuoti savo kanalais – tinklaraštyje, socialinių tinklų paskyrose net jei jos ir nusileidžia auditorijos kiekiu. Geriau objektyviai-mažiau nei suktai-plačiau.

INIT TV reportažas

Labai įdomiai šį susitikimą ir problemą nušvietė “7 Kauno dienos” – vaizdo medžiagoje matyti diskusijos dalyviai judantys neįgaliojo rateliais, tačiau jų pastabos, argumentai tiesiog iškirpti. Jie kaip nebylios “žuvys” – pateikiami kaip sakinio negebantys suregzti ar adekvačiai ir kompetentingai negalintys diskutuoti, piktųjų savivaldybės valdininkų įkaitai. Žodžiu bėdžiai už kuriuos geriau nusimano kiti, progresyvūs ir išsilavinę.

7 Kauno dienos reportažas

Kad paneigti šį žiūrovams peršamą stereotipą paminėsiu, kad dalyvavę žmonės su negalia yra: Aušrinė Packevičiūtė, LSU specialistė, dėstytoja; aš, Audrius Kalvėnas komunikacijos ir rinkodaros specialistas, Egidijus Grigonis Kauno raj. savivaldybės teisininkas.

Kiti apie tai skelbę kanalai – 15min.lt, Kaunodiena.lt pateikė abiejų šalių pozicijas, todėl esu dėkingas susitikime dalyvavusiems šių kanalų atstovams už objektyviai pateiktą informaciją. Visuomeninis transliuotojas Lrt.lt apsiribojo dalies “7 Kauno dienų” reportažo transkripcija ir anonsu.

Atskirai reikia paminėti Kauno m. savivaldybės nesugebėjimą tinkamai komunikuoti su suinteresuotomis šalimis. Didžiausia problema – aiškios informacijos stoka. Žemiau pateiktame vaizdo įraše matysite, jog net Kauno m. savivaldybės svetainėje rasti Vilniaus g. rekonstrukcijos projekto nepavyko. Antrame, žemiau esančiame video matysite kaip projektas komunikuojamas portale Infostatyba. Kita, taip pat svarbi problema – fragmentiška komunikacija. Nenuosekli komunikacija neįtraukiant bendruomenių veda prie ginčo kurį matome dabar.

Projekto paieška Kaunas.lt

Projekto paieška Kaunas.lt

Projekto paieška portale Infostatyba

Projekto paieška portale Infostatyba

Galimi sprendimai

Be abejonės geriausia išeitimi būtų galimybė išsaugant Kauno senamiesčio grindinio istorinę savybę jį perkloti taip, kad jis atitiktų galiojančio STR (statybos techninio reglamento) ir jo sudedamosios dalies – techninių normatyvų rinkinio ISO 21542 reikalavimus. Diskutuojant su architektu Audriu Karaliumi teiravausi – kur buvo ta architektų bendruomenės dalis kurie dabar kritikuoja pasirinktą gatvės grindinio rekonstrukcijos sprendimą kai buvo paskelbtas konkursas šiems darbams? Kodėl nebuvo pateikta daugiau ir įvairesnių sprendimo būdų? Ar racionalu diskutuoti tada kai reikia vykdyti darbus? Taip pat klausiau – kodėl architektai kurie privalo vadovautis STR`u, yra atsakingi už universalaus dizaino principų taikymą savo darbuose, Kaune susirinkimą organizavo antrame, nepritaikytame patekti žmonėms su negalia aukšte? Audrys Karalius atsakė ne į visus klausimus.

Antra išeitis – sustabdyti darbus, užkonservuoti Vilniaus gatvės rekonstrukciją ir pradėti diskusijas bei teisinius ginčus iš naujo. Šios opcijos rezultatas – miesto gėda dėl negebėjimo pritaikyti Kauno senamiestį iki KEKS2022.

Realiausias rezultatas – darbai tęsis, o tuo atveju jei teisminių procedūrų pasekoje nesutinkantiems su esamu projektu pavyktų pritaikyti laikiną apsaugą grindinio akmenims, šie būtų palikti suversti krūvoje rangovo Autokaustos teritorijoje, o Vilniaus gatvė išklota lygiomis granito plytelėmis.

Vietoje epilogo

Bendras šios temos diskusijų laukas primena teniso partiją – priešininkai (savivaldybė ir visuomenininkai) apeliuoja į žmonių su negalia interesus, kalba apie jų svarbą, tačiau abi pusės gudrauja. Savivaldybė sprendžia tik gatvės grindinio problemą nespręsdama kompleksiškai patekimo iš gatvės į patalpas problemų, o visuomenininkai žmonių su negalia interesą supriešina su verslininkų interesais siūlydami judėjimui šaligatvius be kurių kavinių savininkams dirbti senamiestyje ne pelninga.

Senamiesčio gyventojų interesą nesunku suprasti – jiems nuolatinis kavinių triukšmas trukdo, jie nori uždaro, ramaus, be muzikos ir įkyrių turistų gyvenimo prabangiausioje miesto dalyje į kurią nuosavu automobiliu netrukus galės įvažiuoti tik turtingiausieji dėl vis brangstančio parkingo ir senamiesčio gyventojai.

Šioje teniso partijoje kamuoliukas-žmonės su negalia neturi galimybės rinktis raketės-draugo ar raketės-priešo, nes abi į kamuoliuką smūgiuoja, šis joms tik žaidimo priemonė.

Šaltiniai

Pilnas diskusijos Vilniaus ir M. Valančiaus g. sankryžoje vaizdo įrašas
7 Kauno dienos
INIT TV Žinios
15min.lt
Kaunodiena.lt
Projekto pristatymas savivaldybėje 2018 m.

Pasidalink

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.