Vienybės aikštė – nemokamas apsilankymas visiems. Parkingas neįgaliems.

Po pirmo pasakojimo apie galimybę naudotis Vienybės aikšte neįgaliems ieškojau galimybės ištaisyti statytojo padarytą ir savivaldybės toleruojamą klaidą – suteikti šansą neįgaliems vairuotojams atvykti į Vienybės aikštę: pasistatyti automobilį ne toliau nei 60 m. nuo įėjimo į statinį kaip to reikalauja STR (Statybos techninis reglamentas).

Galimas sprendimas

Tikslui pasiekti pakaktų Donelaičio gatvėje, greta Laisvės paminklo esančioje automobilių statymo juostoje įrengti bent vieną neįgaliems skirtą vietą – nužeminti šaligatvį iki gatvės lygio ir vietoje pakopos padaryti nuolydžius ant šaligatvio į abi puses. Tai išspręstų problemą. Tačiau čia yra viena bėda – Donelaičio g. ne Vienybės aikštės statinio sudėtinė dalis, todėl savivaldybei nėra imperatyvo imtis spręsti šią problemą. Juk Kaunas ir miesto valdžia jau seniai nusisukę nuo neįgalios miesto bendruomenės.

Tokio pritaikymo galimybes iliustravome kartu su kauniečiu, paralimpiečiu, Lietuvos rinktinės nariu, 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato sidabro medalininku Ramūnu Verbavičiumi.

Ramūnas Verbavičius

Neįgalaus vairuotojo persikėlimą iš automobilio į vežimėlį pastatytą aukščiau grindinio lygio (ant šaligatvio) pakomentavo Palangos reabilitacijos ligoninės kineziterapeutė Vitalija Mikužytė.

Vitalija Mikužytė – Palangos reabilitacijos ligoninės kineziterapeutė

Problemos priežastys

Nuostata pritaikyti statinius žmonėms su negalia yra privaloma visiems naujai statomiems arba rekonstruojamiems statiniams, todėl didžiausią nuostabą kelia faktas, jog egzistuojant aiškiai išdėstytiems reikalavimams statytojas, SBA bendrovė “Urban Investors”, architektas Rimantas Giedraitis ir kontroliuojanti organizacija LŽNAPA (Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija) šio reikalavimo nesilaiko. Atsakymas žinoma yra – atsakomybės už pažeidimus nebuvimas.

Galiojantys teisės aktai suformuluoti taip, kad užsakovui spaudžiant architektas gali sumažinti statybų kainą pritaikymo neįgaliems sąskaita. Šią galimybę patvirtina praktika – šiuo metu galiojant reikalavimui pritaikyti viešos paskirties statinius neįgaliems, jie nepritaikomi, nes to iš architekto reikalauja užsakovas. Apmaudu, kad architektai paklūsta šiai savivalei, tačiau taip yra tik todėl, jog LAR (Lietuvos architektų rūmai) į tokią praktiką žiūri “pro pirštus”. Žinoma labiausiai nuvilia, LŽNAPA veikla – diskriminuojančių, STR prieštaraujančių tačiau užsakovams naudingų projektų pripažinimas tinkamu pritaikymu neįgaliems.

Jei architektų bendruomenę vienijanti organizacija LAR į STR normatyvus žiūrėtų principingai ir siektų jų pilnaverčio įgyvendinimo, tokios didelės savivalės ir arogancijos nekiltų. Akivaizdu, jog ir šioje organizacijoje gajus į interesus ir naudą orientuotas požiūris. Kad jį pakeisti būtina blogoji praktika – teismų procesai (tikėtina iki EŽTT) kurių pasekmė – nubaudos normatyvų nesilaikiusiems architektams. Tik tokia praktika lemtų pokytį apie kurį kalbama jau daug metų, tačiau kurio vis dar nėra.

Negalima nepaminėti ir šią veiklą kontroliuojančios organizacijos – Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos (LŽNAPA). Nors ši organizacija veikia jau ne vienerius metus ir jos veikla finansuojama valstybės lėšomis, tačiau šios organizacijos neprincipingumas, abejingumas bado akis – pritaikytais neįgaliems pripažįstami tokie statiniai kurie diskriminuoja neįgaliuosius. Tai vyksta jau ne vienerius metus todėl akivaizdu, jog ir čia būtini pokyčiai.

Kokie pokyčiai gali pakeisti situaciją į gerą?

Keisti vieną aplinkos pritaikymo neįgaliems priežiūrą vykdančią neįgaliųjų NVO kita būtų neteisinga. Praktika parodė, jog negalia negali būti tinkama kompetencija aplinkos pritaikymo procese. Neįgalūs žmonės skirtingi – jų fizinės galimybės skirtingos, todėl manyti, jog judantis rateliais neturėdamas reikiamos kvalifikacijos ir kompetencijų gali objektyviai vertinti aplinkos pritaikymo sprendimus neregiams, negirdintiems ir aukštesnes kompetencijas turinčio architekto parengtus projektus yra neteisinga. Negalia nėra kompetencija ir negali tapti. Aplinkos pritaikymą neįgaliems naudojant universalaus dizaino principus privalo koordinuoti pirmiausia specialistai, o ne neįgaliųjų NVO. Tik taip tikėtina pasiekti norimą pokytį.

Kita, nepritaikymą lemianti ir reikšminga priežastis – atsakomybės už STR normatyvų nesilaikymą nebuvimas. Kol užsakovas (statytojas) bei architektas galės išnaudoti įstatymų spragas, kad išvengti atsakomybės, tol žmonėms su negalia teks tik dalintis nuoskaudomis. Kad ištaisyti šią klaidą būtina peržiūrėti ir atitinkamai koreguoti aplinkos pritaikymą, statybas reglamentuojančius įstatymus. Be reikalavimų sugriežtinimo akivaizdu pokyčio nebus. Tik asmeninė atsakomybė už sąmoningas klaidas gali nusverti savanaudišką interesą.

Čia privalėtų veikti prieš metus sukurta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tačiau šios institucijos kompetencijos yra simbolinės. Tai formali institucija sukurta tam, kad atitikti JT Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimus. Ši komisija neturi būtinų teisinių kompetencijų, ją aptarnauja LGKT teisės skyrius, todėl tikėtis norimų rezultatų (dėl LGKT teisininkams tenkančio didelio krūvio) yra nerealu. Komisijos pirmininkė Kristina Dudonytė neturi kompetencijų bei patirties aplinkos pritaikymo sferoje, kol kas šiai sferai neskiria dėmesio, todėl tikėtis pagalbos iš šios institucijos kol kas nėra pagrindo.

Pabaigai

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, šiuo metu pagrindinis tikslas – teisės aktų pakeitimai. Būtina keisti STR ir kitų su juo susijusių teisės aktų formuluotes taip, kad statytojui ir architektui būtų finansiškai nuostolinga nepritaikyti aplinką neįgaliems. Juk akivaizdu, kad aplinkos nepritaikymą lemia ekonominė paskata – statytojo (architekto) noras sutaupyti. Jei bauda už pažeidimus būtų didesnė nei nauda gaunama atsisakius pritaikymo neįgaliems, situacija pasikeistų greitai. Kol valstybė sudaro galimybes manipuliuoti dviprasmėmis ir neaiškiomis įstatymo normomis, tol bus norinčių jomis pasinaudoti.

Todėl atsakomybė už aplinkos pritaikymo neįgaliems farsą tenka visiems – politikams, valdininkams, neįgaliems, architektams bei žinoma statytojams.

Pasidalink

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.