Vienybės aikštė. Atsakymas architektui R. Giedraičiui po 1-os TV laidos “7 Kauno dienos”

7 Kauno dienos

Po pirmojo pasiūlymo Kauno miesto valdžiai kaip būtų galima taisyti klaidas kurios diskriminuoja žmones su negalia ir trukdo jiems lygiomis teisėmis lankytis Vienybės aikštėje, tęsiu šio statinio galimybių studiją ir noriu pakomentuoti kaip galima įrengti turėklinį keltuvą kuris užtikrintų neįgaliems galimybę savarankiškai pakilti laiptais į Putvinskio gatvę bei kaip padėti neregiams saugiai kirsti Vienybės aikštę.

Po TV laidos “7 Kauno dienos” reportažo kuriame į mano nurodytus trūkumus pagaliau atsiliepė ir architektas Rimantas Giedraitis, dera pakomentuoti jo teiginius išsakytus laidoje “7 Kauno dienos”.

Aikštės pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia

Rimantas Giedraitis kalba apie pritaikymą žmonėms su judėjimo negalia

Architektas kalba apie “laiptinį, pakopinį keltuvą”. Deja jis kalba netiksliai, akivaizdu patirties šioje srityje jam stokoja, mat jo nuogąstavimas dėl tokio keltuvo eksploatavimo žiemos sąlygomis yra visiškai nepagrįstas. Lietuvoje parduodami, įrengiami ir prižiūrimi įvairios paskirties keltuvai – vidaus ir lauko tipo. Tai nuožulnus LAIPTINIS KELTUVAS, ne PAKOPINIS. Šie keltuvai yra sertifikuoti ir atitinka mūsų regiono klimatines sąlygas. Jie įrengiami lauke ir padeda neįgaliems naudotis statiniais. Tokių keltuvų įrengta ne vienas ir Kaune, jie eksploatuojami šiuo metu. Tokius keltuvus Kaune parduoda, įrengia ir prižiūri UAB “Paradis”. Juos įsigyti gali tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys be jokių problemų.

Architektas nurodo, kad “laiptinį, pakopinį” keltuvą būtų galima nesunkiai įrengti ir dabar. Tik jam atrodo didele kliūtimi šaltos žiemos kurios galėtų sugrįžti, tačiau kurių dabar jau nėra. Ši architekto išlyga sako, kad de facto jis įžvelgia klaidą ir mato galimybę ją ištaisyti, tik dar nepasirengęs pripažinti suklydęs viešai. Matyt jam reikia laiko jo vidiniam konfliktui išspręsti – būti moraliu ir ištaisyti klaidą ar likti lojaliu užsakovui ir neigti klaidą. Tai jo asmeninis pasirinkimas, palikime šią dilemą jo sąžinei.

Dar vienas architekto komentaras vertas dėmesio ir pastabų – “toj vietoje mes nepagerinome žmonėms su sunkia judėjimo negalia, tačiau pagerinome kitoje vietoje, prie Karo muziejaus”. Rimantas Giedraitis kalba apie “sunkią judėjimo negalią”. Deja tokios nėra. Yra judėjimo negalia kurioje yra įvairių judėjimo sutrikimų turintys žmonės – vieni juda vežimėliu, kiti vaikštynės pagalba, treti ramentų ir lazdelių. Jų judėjimo būdas sąlygotas jų negalios sudėtingumo. Skirtingi žmonės turi skirtingas galimybes judėti, tai kas vienam atrodo įveikiama kliūtimi, kitam taps neįveikiama. Toks žmogus liks atskirtu, jis negalės lygiaverčiai visiems naudotis infrastruktūra. Todėl siūlydamas projektinius sprendimus architektas privalo naudotis specialistų parengtais normatyvais, o ne savo asmeniniu žinojimu kuris akivaizdžiai nepakankamas.

Architekto komentaras, jog “tą visą laik galima padaryti” (įrengti keltuvą) nurodo, kad sprendimas yra. Svarbu suvokti jo priežastis ir pasekmes. Ši architekto pastaba iliustruoja teisinę situaciją apie kurią jau rašiau ankstesniame savo įraše – galimybę užsakovui ir architektui nepritaikyti aplinkos neįgaliems siekiant sutaupyti. Tai užsakovo sąlyga kuriai paklūsta architektas – galimybė išvengti atsakomybės.

Aikštės pritaikymas žmonėms su regos negalia

Rimantas Giedraitis kalba apie aikštės pritaikymą žmonėms regėjimo negalia.

Architekto komentaras apie aikštės pritaikymą neregiams prasilenkia su realybe – jis nurodo, jog “visos tos sistemos, tiek vedančios sistemos vadinamos, tiek įspėjančios sistemos ant dangų yra įrengtos”, “sistemos nuveda iki laiptukų”. Vienybės aikštėje nepastebėjau nė vieno neregio vedimo sistemos BIPA segmento (trinkelės su grioveliu neregio lazdelės ratukui) kokia įrengta pvz. Kauno autobusų stotyje. p. Rimantai nurodykite kur juos galima rasti?

Tiesa ta, kad neregiams ši aikštė pritaikyta tik dalinai – apie aukščių skirtumus informuoja taktiliniai indikatoriai: blizgantys ir geltoni burbuliukai grindinyje. Blizgantys sunkiau pastebimi silpnaregių nei geltoni, todėl STR nurodo apie kontrastinę spalvą išsiskiriančią bendrame spalviniame fone.

Deja, dėl estetinių sumetimų yra aukojamas silpnaregių saugumas. Silpnai matantis žmogus kuris nesinaudoja neregio lazdele, gali nepamatyti tos pačios spalvos taktilinio indikatoriaus informuojančio apie artėjantį aukščio skirtumą bei susižeisti suklupęs ar nukritęs. Tačiau tai, kaip nurodo architektas ne architektų, o jų pačių atsakomybė.

Aikštėje neįrengta BIPA neregių vedimo sistema – nėra grindinio segmentų su grioveliais kurie nuosekliai vestų aikštėje esančiomis kryptimis – pvz.: nuo pėsčiųjų perėjos Donelaičio gatvėje į Putvinskio gatvę per laiptus BLC pastato dešinėje arba įkalne kairėje. Beje tai ypač aktualu pastato kairėje, nes siauri šaligatviai greta gatvės vedančios į požeminę automobilių statymo aikštelę be vedimo sistemos gali būti mirtinai pavojingi dėl greta iš ir į požeminę aikštelę pravažiuojančių automobilių. Saugumą užtikrintų neregių vedimo sistema nuo perėjos Donelaičio gatvėje link Putvinskio gatvės dešine aikštės dalimi, pro kavines, laiptais, nes ten tik pėsčiųjų takai.

Vis tik grėsmė neregiams ir silpnaregiams yra – greitai ir aktyviai aikštėje judantys riedlentininkai, riedutininkai, el. paspirtukais, dviračiais judantys lankytojai. Jaunimas bandantis stebinti vienas kitą savo galimybėmis valdyti savo judėjimo priemonę (riedlentę, riedučius, paspirtuką, dviratį), gali tapti grėsme. Greitis, nuokalnės, noras pasirodyti šauniu yra ta grėsmė apie kurią pagalvojo projektuotojai – todėl jie neįrengė vedimo sistemos. Taip jie “apsaugojo” neregius ir silpnaregius nuo galimų susidūrimų su įgaliais ir sveikais aktyvistais. Aš tai vertinu kitaip – neregiai buvo išmesti iš pageidaujamų Vienybės aikštės lankytojų tarpo. Tai itin dera su miesto valdžios požiūriu į neįgalią miesto bendruomenę.

Atskirties ir segregacijos priežastys

STR nesilaikymas manipuliuojant įstatymo išaiškinimais ir dviprasmiškomis, prieštaringomis formuluotėmis yra šios situacijos priežastis. Juk akivaizdu, jog tuo atveju jei už įstatymo nesilaikymą architektui grėstų veiklos licenzijos praradimas BE KURIOS JIS NEGALĖTŲ teikti architektūrinių paslaugų ir administracinė atsakomybė, jis tokių sprendimų nesiūlytų. Sudėtingų statinių projektavimo licenziją suteikia Lietuvos architektų rūmai savo nariams. Nesant šios organizacijos nariu teikti architektūrinių paslaugų šiuo metu Lietuvoje negalima.

Atitinkamai numatyta atsakomybė statinio projekto užsakovui už sprendimų neatitinkančių LR įstatymų patvirtinimą, būtų dar vienas žingsnis apsaugantis nuo neįgalių žmonių diskriminavimo ir reali pagalba neįgaliai bendruomenei. Esant tokiems įstatymams būtų nesudėtinga kreiptis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą. Deja dabar neįgalieji ir jų NVO nesiima tokių priemonių dėl jų trukmės ir kainos.

Asmeninėmis lėšomis samdant advokatą tektų bylinėtis su stambių kompanijų arba valstybės institucijų teisininkais ar teisės skyriais. Sutikite, jėgos nelygios. Todėl tokių pavydžių trūksta. Nors valstybė teigia, kad piliečiams garantuoja teises, tačiau teisę ginti savo ir viešąjį interesą neįgalus asmuo turi savo resursais kovodamas su valstybės institucijomis ir gerokai stipresnėmis privačiomis organizacijomis.

Tokia ta lietuviška konstitucija ir gerovės valstybė – gera stipriems ir įgaliems.

Pasidalink

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.