Naujoji 2019 m. Kauno m. Neįgaliųjų reikalų taryba – kas naujo?

Pagaliau paskelbta naujoji Kauno m. neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtis. Kadangi dirbau praeitos kadencijos taryboje ir siekiau tęsti šį darbą toliau, laukiau šio momento.

Praėjusios kadencijos tarnyba oponavo miesto valdžiai. To įrodymas – Kauno m. savivaldybės valdomos Žalgirio arenos neįgalius lankytojus diskriminuojantys veiksmai. Apie tai rašyta jau ne vieną kartą Lietuvos žiniasklaidoje. Trumpai – Žalgirio areną LGKT (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba) pripažino diskriminuojančia negalios pagrindu, ji pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Tačiau svarbiau tai, kad šį pažeidimą ignoravo arenos savininkė – Kauno m. savivaldybė.

Sprendžiant šią problemą Kauno m. Savivaldybės administracija melavo, falsifikavo praėjusios kadencijos Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžių protokolus, trukdė spręsti problemas. Tai lengvai įrodoma ir viešai skelbiama informacija.

Tačiau sugrįžkime prie naujosios, 2019-2022 kadencijos sudėties. Naujoji, Kauno m. Neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtis paskelbta penktadienį, birželio 21 d. ir liepos 2 d. šis pranešimas atnaujintas. Susipažinus akivaizdu, kad pokyčiai esminiai – iš praėjusios kadencijos liko tik buvusios tarybos sekretorė Erika Mockienė kuri klastojo praėjusios kadencijos tarybos posėdžių protokolus.

Pasidomėjau, kas gi yra naujieji Kauno m. Neįgaliųjų reikalų tarybos nariai? Jos sudėtį rasite čia. Tačiau įdomiau keli pokyčiai šių metų tarybos sudėtyje ir nuostatuose.

Neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtis

Pirmiausia pasikeitė tarybos narių kiekis. Jei praėjusios kadencijos tarybą sudarė 11 narių, tai šiemet jau 12. Keistas padidėjimas nors lyginis skaičius netrukdo priimti sprendimo kai balsai pasidalina per pusę kadangi tokiu atveju tarybos posėdžio pirmininkas įgauną papildomo balso teisę. Čia slypi pavojus, jog tuo atveju kai posėdžio pirmininkas yra savivaldybės administracijos ar tarybos narys balsavimo rezultatai gali būti nepalankūs žmonių su negalia bendruomenei.

Abejonių kelia keli tarybos nariai. Pirma – Solveiga Ratkevičiūtė. Tai socialinio projekto “Socialinis taksi” kurį Kaune vykdo VšĮ „Nacionalinis integracijos institutas“ atstovė. Ši organizacija registruota Zarasuose, biuras Vilniuje, o veiklą vykdo keliuose Lietuvos miestuose. Kokią negalios grupę ji atstovauja Kaune neaišku? Kodėl Vilniuje gyvenantis įgalus žmogus atstovauja Kauno m. neįgaliųjų bendruomenės interesus neaišku?

Antra – Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė. Ji dirba Vilniuje, vadovauja valstybės mastu veikiančiai organizacijai, yra Vieningo Kauno narė išrinkta Kaune į miesto tarybą. Kokiai negalios grupei ji atstovauja nežinau, nes savęs žmonių su negalia bendruomenei ji viešai nepriskiria. Tačiau negalia gali būti ir nematoma, žmogus gali ją slėpti ar tiesiog nedeklaruoti viešai savo problemų.

Neįgaliųjų reikalų tarybos nuostatai

Atnaujintas 10-tas nuostatų punktas kuriame aptariama tarybos sudarymo tvarka. Pirmininkas pasinaudojo patarimu – atstovauti bendruomenes pagal negalios pobūdį (regos, klausos, judėjimo ir proto bei kompleksinės negalios). Tačiau nepritarta pasiūlymui išskirti vaikus. Ankstesnėje kadencijoje buvo išskirti žmonių su negalia sporto klubai. Šio išskyrimo siekė Dalia Šatinskienė, “Sauliuko klubo” prezidentė, dabartinės tarybos narė. Kodėl ji atsisakė to kas jai buvo svarbu prieš kelis metus nežinau, tačiau manau, kad tai susiję su jos įsitraukimu į tarybos veiklą.

Beje neaišku kokios negalios grupės atstovus ji ir jos vadovaujama organizacija atstovauja – mano žiniomis šis klubas daug padeda įvairių negalių atstovams ir ypač vaikams. Taip pat kiek stebina tas faktas, kad pavasarį jos vadovaujamai organizacijai nepakako balų ar taškų, kad gauti savivaldybės finansavimą – ši organizacija buvusi pirma už brūkšnio. Dėl sprendimo neskirti finansavimo pats teiravausi Erikos Mockienės, ankstesnė kadencijos tarybos sekretorės. Tuomet ji atsakė, kad vėliau bus peržiūrimas sprendimas.

Ir tikrai vėliau lėšų buvo skirta. Manau mainais į tai, jog “Sauliuko klubo” prezidentė nesiūlys mano kandidatūros 2019-2022 m. kadencijai. Savivaldybės administracija skundėsi jai, jog jos vadovaujamos organizacijos deleguotas atstovas (aš) “siaučia”. Taip buvau įvardintas dėl principinės pozicijos Žalgirio arenos istorijoje. Ką gi – mainai tikrai naudingi: ir finansavimas veiklai ir veikla taryboje. Tik klausimas ar veikla visos neįgaliųjų bendruomenės labui, ar tik savo organizacijos? Laikas parodys.

Nuostatai papildyti 14 punktu – tarybos sekretorius skiriamas Savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vedėjo iš darbuotojų ar valstybės tarnautojų. Jis nėra Tarybos narys. Ankstesnės kadencijos tarybos sekretoriumi buvo tarybos narys, socialinių paslaugų skyriaus darbuotojas.

Nuostatų 16 punktas išplėstas – patikslinta kaip parengiamas tarybos posėdžio protokolas. Tai geras papildymas, nes praėjusioje kadencijoje tokios informacijos trūko – protokolai labai neinformatyvūs, nebuvo užfiksuoti visi posėdžiai garso įrašu, trūko informacijos apibendrinimams.

Apibendrinant manau, kad gerai tai, jog sudėtis pasikeitė pilnai. Tokiu būdu įvairių organizacijų atstovai gauna galimybę veikti. To nebuvo iki 2015 m. kai tarybos veikloje formaliai veikė tie patys atstovai daug metų. Tačiau pagrindinė blogybė liko – žmonių su negalia organizacijų atstovų priklausomybė. Visos šioje sudėtyje veikiančios organizacijos delegavusios savo atstovus yra dalinai finansuojamos savivaldybės lėšomis. Todėl yra daug šansų, jog jų sprendimai ir toliau bus “su atsarga”, nukreipti į atstovaujamos organizacijos, o ne visos bendruomenės interesus. Tas pats buvo ir praeitais metais todėl tai laikau esminiu trūkumu.

Manau, jog kol tarybos daugumą sudarys priklausomi nuo projektinio finansavimo neįgaliųjų bendruomenės atstovai, tol tikėtina, jog savivaldybė “stums” jai palankius sprendimus. Šiuo atveju teisingesnis sprendimas – dauguma kurią sudaro nepriklausomų nuo savivaldybės finansavimo organizacijų atstovai. Šia linkme Kauno m. neįgaliųjų bendruomenei reiktų stipriai padirbėti. Tik taip jie gali tikėtis, jog bus atstovaujamos jų teisės, o ne savivaldybės ir organizacijų interesai.

Atkreipkite dėmesį į tarybos sudėties proporciją:

  • 5-i iš 12-os narių yra neįgaliųjų NVO atstovai;
  • 4-i iš 12-os miesto tarybos nariai;
  • 1-as savivaldybės administracijos darbuotojas;
  • 1-as savivaldybės biudžetinės įstaigos atstovas;
  • 1-as socialinis partneris iš Vilniaus.

Žmonių su negalia atstovai neturi net teorinės daugumos. Todėl tikėti, jog jie yra įgalūs ką nors pakeisti pagrindo nėra. Remdamasis praeitos kadencijos pavyzdžiu, galiu teigti, jog tokių prieštaraujančių savivaldybės interesams sprendimų kaip pvz.: Žalgirio arenos diskriminacinių pasiūlymų atmetimas šios kadencijos tarybai priimti nepavyks. Šios kadencijos taryboje žmonių su negalia atstovų yra mažuma.

Šioje sudėtyje ypač pasigedau žmonių su judėjimo negalia atstovo. Nei viena iš atstovaujamų organizacijų neveikia šioje srityje. Fizinis aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia yra labiausiai atskirtį lemiantis faktorius, todėl tokio atstovo nebuvimas yra didelė klaida. Tačiau ši klaida ne pirma ir ne vienintelė. Kauno m. darnaus judumo plano rengime taip pat nedalyvavo Neįgaliųjų reikalų tarybos atstovai, tačiau apie tai kitame straipsnyje.


Pasidalink

Parašykite komentarą

Apsaugai nuo brukalų naudojame Akismet. Sužinokite kaip Jūsų pateikta informacija valdoma (en) .