Paveldotvarkos programa 2020 Kaune – ar 855 tūkst. eurų Kaune bus skirti architektūros kokybei?

Kauno vartai Vytauto prospektas

Vakar (2020-04-29) paskelbta, jog Kauno m. savivaldybė numatė skirti 855 tūkst. eurų pusšimčiui unikalių miesto fasadų atnaujinti. Pranešime nurodoma, jog Kauno m. valdžia numatė lėšas Senamiestyje, centrinėje miesto dalyje bei atokesnėse vietose esančių architektūros objektų sutvarkymui, nepriklausomai nuo to kam jie priklauso. Kitaip sakant – jei statiniai ir nepriklauso miestui, o jų savininkas/ai yra fiziniai ar juridiniai asmenys, jie bus dalinai, iki 50 % reikalingo biudžeto sumos atnaujinami miesto biudžeto lėšomis. Arba kitaip – miestiečių, mokesčių mokėtojų lėšomis. Taip pat tik ką paskelbta, jog Kaunas didina finansavimą Mokslo salos projektui. Tiesa biudžetas didinamas gudrių finansinių operacijų dėka. Tai byloja apie kauniečių apsukrumą, tačiau tai dar nereiškia, jog ši savybė bus išnaudota visų miestiečių labui.

Paveldotvarka Kaune

Akcentuojama bendradarbiavimas su paveldosaugininkais – remiamasi jau penkerius metus Kaune gyvuojančia Paveldotvarkos programa. Šią programą parengė ir įgyvendina Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius. Per penkis metus, nuo 2015 m. Kauno m. statinių fasadų atnaujinimui jau skirta 2 433 499‬ eurų. Suma įspūdinga, nes tokiomis lėšomis galima ženkliai pagerinti socialiniame užribyje atsidūrusių Kauno gyventojų ir organizacijų veikiančių socialinių paslaugų sferoje būtį. Tačiau tai ne prioritetinė Kauno m. valdžios dėmesio sritis. Iš viešos miesto valdžios komunikacijos matyti, jog svarbu išorė, viduje gi veikia elementari išlikimo taisyklė – skęstančių gelbėjimas yra pačių skęstančių reikalas.

Šiemet ši programa sudomino 60 pastatų savininkų, tiek paraiškų pateikta finansavimui gauti. Iš jų atrinkta 45 paraiškos kurių teikėjams viso bus atseikėta apie milijonas eurų. Tarp atrinktų statinių nurodomi – Kauno Pieno centras (jau parduotas, miestui nepriklauso), Perkūno namas (priklauso Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijai, ne miestui), Pažangos rūmai (privatizuoti, miestui nepriklauso), seserų benediktinių vienuolyno komplekso klebonijai (miestui nepriklauso, gražinti seserijai 1992 m.). Tai tik keli statiniai, tačiau patvirtintų tarpe daug privačių, ne visuomeninės paskirties statinių kuriuose neteikiamos jokios viešos paslaugos.

Ypač stebina sąraše nurodoma įmonė – UAB Mano Būstas Kaunas kuri registruota Alytuje, adresu Žiburio g. 10-2, veikia ne tik Kaune, bet visoje Lietuvoje, kurios centrinė būstinė nurodoma Vilniuje, adresu Ozo g. 12a, Vilnius. Ši privati įmonė pateikė prašymą dalinai finansuoti net 18-os statinių fasadus Kauno m. biudžeto lėšomis! Ar tai gali būti prioritetinė viešųjų finansų panaudojimo sfera labai abejotina. Ekonominė krizė užklupusi kartu su covid-19 pandemija pakeis miestiečių gyvenimą į blogąją pusę ne vieniems metams. Todėl skolintis lėšas ir jas panaudoti tokiems projektams yra neatsakingos fiskalinės politikos pavyzdys. Juk šias skolas teks išmokėti visiems – gyventojams ir verslui mokesčių pavidalu.

Priežastys abejoti

Šis pranešimas sudomino dėl šios priežasties – jau penki metai Kaune miesto biudžeto lėšomis atnaujinami ne miestui priklausančių statinių fasadai. Žinoma tuose fasaduose dažnu atveju teikiamos viešos paslaugos, nes šiuose statiniuose veikia įvairios įmonės bei įstaigos. Savaime suprantama šių įmonių ir įstaigų paslaugos privalo būti pritaikytos visiems miestiečiams ir miesto svečiams. Tame tarpe ir kauniečiams bei svečiams su negalia – judėjimo, klausos, regos ir t.t. Štai čia metas paklausti ar taip yra? Ar biudžeto lėšomis atnaujinti statiniai yra pritaikyti visiems, ar atnaujinant juos buvo vadovautasi universalaus dizaino principais, ar atnaujinimo projektai atitiko STR (statybos techninio reglamento) reikalavimus?

Apie tai pranešime neužsimenama, nutylima. Vertinant bendrai Kauno m. valdančiųjų – Vieningas Kaunas – požiūrį į paslaugų ir infrastruktūros pritaikymą žmonėms su negalia, tikėtis gerų žinių ir rezultatų nėra pagrindo. Kaunas pagarsėjęs savo diskriminacine politika ir požiūriu į žmones su negalia. Vieningas Kaunas arogantiškas ir abejingas tų kuriems reikia didžiausios paramos poreikiams. Ar 855 t. eurų bus panaudoti ir kauniečių bei miesto svečių su negalia poreikiams užtikrinti? Deja patirtis rodo, jog ne. Todėl ši investicija bus diskriminuojanti.

Jau antrą kadenciją miestą valdo verslininkų ir savininkų atstovai. Tačiau Kaune gyvena ne tik jie, miestas nusitaikęs į Europos kultūros sostinės 2022 statusą kuris nepasiekiamas diskriminuojant ir nepaisant žmonių su negalia poreikių ir teisių. Deja jų balsas į Laisvės al. 96 “dangų” nekeliauja.

Šaltiniai

Kauno m. savivaldybės pranešimas
2020 m. konkurso dalyviai
Publikacija Lrytas.lt
Kauno Pieno centras
Kauno Perkūno namas
Pažangos rūmai
Seserų benediktinių vienuolyno kompleksas

Pasidalink

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.