Neįgali Žalgirio arena

Žalgirio arenos istorija jau senstelėjusi. Prasidėjusi 2017 metai ji jau neteko aktualumo, nes Lietuvoje vyksta įdomesni įvykiai. Tačiau reiktų išskirti šios istorijos kilmę ir reikšmę.

2017 m. liepos mėnesį, arenos administracija pažeisdama STR reikalavimus sumažino neįgaliems judantiems rateliais skirtą vietų skaičių nuo 60 iki 14, taip pat uždraudė lydintiems asmenims sėdėti greta neįgalių žiūrovų – pradėjo pardavinėti vietas jiems už nugarų. Taip neįgalius lydintiems asmenims net ir mokant už bilietą buvo sudarytos nelygiavertės sąlygos.

2018 m. rugpjūčio 28 d. LGKT (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba) pripažino areną pažeidusia Lygių galimybių įstatymo 8 str. 1 dalį – “visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas”. Sprendimas čia.

Su šios istorijos chronologija galite susipažinti čia – zalgiris.neigalus.lt

Kilmė

Žalgirio arena siekdama didesnio pelno nusprendė neįgaliems skirtuose sektoriuose įrengti amfiteatrinio tipo tribūnas ir vietas jose parduoti įgaliems lankytojams. Taip 104-os ir 105-os zonų vietos kurias arenos atstovai vadina “auksinėmis” užstatomos ir tampa neprieinamos neįgaliems. Matematinė šios konversijos išraiška tokia – vietoje 14 vietų po 4 eurus galima įrengti 40-50 vietų po 30-40 eurų. Atlikime aritmetiką – 56 € versus apie 1575 €. Nugali įgalieji – jie pelningesni.

Dar viena labai svarbi priežastis šiai rekonstrukcijai – poreikis didinti pajamas iš rėmėjų. Taigi – 108-tas, 109-tas, 110-tas ir 111-tas sektoriai tam itin tinkamos vietos. Ten galima įrengti ir sėdimas ir baro tipo vietas, aptverti nuo pašalinių, pastatyti apsaugą, pasiūlyti individualų, VIP aptarnavimą ir šią zoną pavadinus rėmėjo vardu pelningai parduoti. Suprantama, kad matematinė pajamų iš šios zonos išraiška yra kelis šimtus kartų didesnė nei ten sėdėtų keliasdešimt neįgalių ratuotų žiūrovų.

Taip pagrindine priežastimi tapo pelno siekimas. Žinoma tam atsirado rimtas “argumentas” – neįgalieji nesidomi renginiais, neišperka bilietų į jiems skirtas vietas. Todėl akivaizdu, jog tokį nuostolį reikia likviduoti. Arenos vadovas Paulius Motiejūnas parengia statistiką – į Eurolygos krepšinio turnyro rungtynes parduodama 17 bilietų, o LKL turnyro 3 bilietai vienoms rungtynėms. Atsižvelgiant į tai, jog viso turima apie 60 vietų tokie skaičiai nuvilia. Tai dar vienas argumentas – sumažinti neįgaliems ir padidinti įgaliems.Šiame procese įvyksta svarbi konversija – nustoja galioti įstatymų viršenybė virš esminio verslo tikslo – pelno siekimo. Kaune netenka galios dar vienas įstatymas. Nereikia suklysti manant, jog Žalgirio arena yra savivaldybės nuosavybė todėl tai viešas interesas. Savivaldybė arenos operatoriui kasmet sumoka 725 000 € (be PVM) koncesijos mokestį. Ne arena moka į miesto biudžetą, o miestas skiria arenai. Viešojo intereso čia nėra. Arenoje veikia ne miesto maitinimo ir paslaugų teikimo įmonės, tai privačios, pelno siekiančios bendrovės kurių tikslas – pelnas jų savininkams, ne pajamos miesto biudžetui. Neapsigaukite dėl sumokamų mokesčių.

Taip, siekiant pelno, o ne tenkinti visų miestiečių (nors arena aptarnauja visos Lietuvos renginių lankytojus) interesus buvo pamintas viešasis interesas. Visuomenė supriešinta. Viršų paėmė pelno siekis.

Reikšmė

Šis ginčas turi kelis svarbius aspektus. Jame tampa akivaizdu, kad siekiant naudos sau, ne visuomenei, galima paminti įstatymus, apsaugoti privačius interesus tam panaudojant viešojo valdymo struktūras ir resursus. Privačių interesų viršenybė užtikrinama valstybės resursais – savivaldybėje socialinių paslaugų skyriaus darbuotoja, vyr. specialistė, neįgaliųjų reikalų tarybos sekretorė Erika Mockienė vykdydami administracijos vadovo nurodymus falsifikuoja faktus. Slėpdama nuo neįgaliųjų reikalų tarybos narių kuriems turi talkinti tariasi su įstatymo pažeidėju. Miesto taryboje taip pat situacija panaši – tarybos narys Darius Razmislevičius, neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkas, tvirtina savo parašu sufalsifikuotą posėdžio protokolą, neatlieka savo pareigų – neinformuoja miesto tarybos ir administracijos apie neįgaliųjų reikalų tarybos priimtus sprendimus. Nors tai jį įpareigoja daryti Neįgaliųjų reikalų tarybos veiklos reglamentas, tačiau jam jis ne rodiklis – matomai jis vadovaujasi administracijos vadovo nurodymais, nes jis dirba savivaldybei priklausančioje įmonėje, vadovo pavaduotoju. Juk jei jis nevykdys administracijos vadovo nurodymų, jis neteks darbo vietos, “šiltos” darbo vietos. Manau tai labai paprasta tvarka – aš tau, tu man. Šiame sandėryje nelieka viešojo intereso, neįgaliųjų bendruomenės interesų kuriems jie turėtų dirbti.

Svarbu, jog tai nėra ydinga ar korumpuota Kauno sistema. Tai būtų klaidinga išvada, nes tokia savivalė galima ir saugoma nacionaliniu mastu.

LGKT (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba)

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kuri privalo apsaugoti nuo diskriminacijos elgiasi priešingai. 2017 m. kai Neįgaliųjų reikalų departamentas po gauto skundo kreipėsi į ją, pradėjo atvejo tyrimą ir per mėnesį nustatė, jog Žalgirio arena nediskriminuoja negalios pagrindu – nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo. Tokią išvadą pasirašo tuometis LGKT vadovas Raimondas Šukys. Tokia išvada daroma remiantis vieninteliu Žalgirio arenos atsakymu-raštu į tarnybos pateiktą užklausimą. Netikrinami pateikti faktai, nesilankoma arenoje, vadovaujamasi atsakymu tos šalies kuri įtariama įstatymo pažeidimu. Ignoruojami faktai.

Antrą kartą LGKT elgiasi keistai kai pritaria Žalgirio arenos norui riboti galimybę neįgaliems arenos lankytojams įsigyti bilietus laike ir sektoriuose. 2019 m. vasario mėnesį Žalgirio arena siekia įtvirtinti tokią bilietų pardavimo tvarką TIK NEĮGALIEMS lankytojams – 1) leisti įsigyti vietas pradedant vienu sektoriumi ir kol jame nebus išparduotos visos vietos, kituose sektoriuose neleisti įsigyti; 2) 2 savaites prieš renginio pradžią neišpirktas neįgaliųjų vietas parduoti įgaliems lankytojams. Motyvuojama vėl tuo pačiu – noru parduot kuo daugiau bilietų, gauti daugiau pajamų, neįgaliųjų sąskaita. Primenu matematinę šios konversijos išraišką – skaičiai byloja prieš neįgalius. Jie NENAUDINGI.

Keista tai, jog Seimui pavaldi ir atskaitinga, biudžeto lėšomis išlaikoma organizacija pirmenybę teikia ne draudimui diskriminuoti dėl asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, o siekiui daugiau uždirbti neįgaliųjų sąskaita. LGKT gina verslo interesą uždirbti daugiau, o ne tuos kurių sąskaita pažeidžiant jų teises tas interesas yra tenkinamas.

Keista ir tai, jog būdama pavaldi ir atskaitinga įstatymus kuriančiai institucijai, Seimui, ji nuįgalinta arba neįgali apginti tuos kurių teisių gynimui yra sukurtą. 2018 m rugpjūčio 28 d. paskelbusi, jog Žalgirio arena pažeidė Lygių galimybių įstatymo 8 str. ji negali įgyvendinti teisingumo – NEGALI KREIPTIS Į TEISMĄ DĖL VIEŠO INTERESO GYNIMO. Tarnybai ir kontrolierei nenumatyta galimybė kreiptis į teismą tuo atveju kai pažeidėjas net ir sutikęs su pažeidimu jo pasekmių, diskriminuojančių veiksmų nešalina, netgi kuria naujus siekdamas nuslėpti ankstesnius. LGKT sprendimai neparemti galiomis – jie neprivalomi pažeidėjui, jis gali jų nepaisyti, už tai nenumatytos jokios sankcijos.

Savo sprendime LGKT nurodo, kad Žalgirio arena bendradarbiavo ir talkino tyrimo metu. Ši išvada neatitinka tikrovės ir toks teiginys verčia susimastyti kokiomis vertybėmis vadovaujasi LGKT. Nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. rugsėjo Žalgirio arena tvirtino, kad yra suderinusi rekonstrukcijos projektą su neįgaliųjų atstovais – Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija. Po LGKT sprendimo paskelbimo griežtai pareikalavus pateikti šį suderinimą paaiškėjo, kad arena MELAVO, jie neturėjo privalomo patvirtinimo ir rekonstrukciją atliko pažeisdama teisės aktus. Tokius arenos veiksmus LGKT vadina BENDRADARBIAVIMU.

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NRD prie SADM)

Neįgaliųjų reikalų departamentas kuriam pavesta sudaryti neįgaliesiems lygias teises ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime taip pat nėra “šventa karvė”. Ši institucija privalanti užtikrinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemonių įgyvendinimą siekiant neįgaliųjų socialinės integracijos į visuomenę taip pat nuįgalinta, neįgali tai atlikti. Todėl dažnu atveju ji tiesiog imituoja veiklą arba kuria fikcijas apie nuveiktus darbus.

To pavyzdžiu reiktų laikyti Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos (LŽNAPA, vadovė Nijolė Milikevičienė) veiklos principus ir rezultatus. NRD privalo pati arba samdydama trečią šalį užtikrinti aplinkos pritaikymo proceso vykdymą. Tam yra skiriamas solidus biudžetas, nors vienintelė šį konkursą nuo skelbimo pradžios laiminti LŽNAPA sako, jog lėšų nepakanka. Ar taip yra galėtų atsakyti tik jos veiklos auditas. Ši asociacija ne vienus metus tvirtina projektus kurie neatitinka STR reikalavimų. Taip nutiko ir su Žalgirio arena – STR numato prievolę architektui ir statytojui įrengti 2 procentus vietų neįgaliems judantiems rateliais nuo bendro vietų skaičiaus. Taip Žalgirio arenoje talpinančioje virš 15 000 lankytojų, neįgaliems judantiems rateliais privalėjo būti įrengtos ne mažiau 300 vietų. Kaip teigia arenos direktorius Paulius Motiejūnas interviu LNK žinioms yra įrengta apie 60 vietų. Ne 300 kaip privalėjo būti.


Teisės aktus pažeidžiančio projekto autorius – architektas Eugenijus Miliūnas kuriam suteiktas Kauno garbės piliečio vardas, teisės aktus pažeidžiantį sprendimą patvirtino Neįgaliųjų reikalų departamento pasamdytos LŽNAPA vadovės Nijolės Milikevičienės paskirtas asmuo 2010 m., o leidimą statyti išdavė Kauno m. savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija visose priežiūros stadijose nepastebėjo ir ignoravo neįgaliųjų poreikius pažeidžiančius veiksmus. Statinį priėmė arenos projekto užsakovas ir savininkas Kauno m savivaldybė.


Tad kam reikalingos tokios tarnybos, institucijos ir tokie sprendimai? Kokį teisingumą jie kuria ir kieno teises jie gina? Šie klausimai ir yra reikšmingiausia šio konflikto dalis. Atsakius į šiuos klausimus apima neviltis. Tuomet lieka viena – balsuoti kojomis kuo toliau nuo tokio “teisingumo”.


Pasidalink

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.