Kauno poliklinika teisme krito prieš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą

Šiandien Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba informavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Kauno miesto poliklinikos skundą, kuriuo poliklinikos atstovė (advokatas/ė/ai) prašė panaikinti lygių galimybių kontrolierės sprendimą dėl asmenų su negalia teisių suvaržymo lygiai su kitais asmenimis gauti priežiūros paslaugas.

Tai itin reikšmingas įvykis neįgaliems, pilietiškiems ir sąžiningiems žmonėms! Kadangi esu pats susijęs su šia tema tiesiogiai, šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą prilyginčiau revoliuciniam įvykiui.

Kodėl?

Praktikoje, faktai, jog LGKT teisme įrodė ir taip įpareigojo pažeidėją pašalinti diskriminuojančius veiksmus teisme man nepasitaikė. Iš to darau subjektyvią išvadą, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustačius diskriminacijos faktus dažniausiai pati negali kreiptis į teismą kai pažeidėjas šių sprendimų nepaiso ar nevykdo (tai laikau keista teisine spraga). Tačiau, kad būti tikru skaitau LR Lygių galimybių įstatymo 29 ir 30 straipsnius kuriuose kalbama apie LGKT sprendimus ir reikalavimų privalomumą.

LR Lygių galimybių įstatymo 29 str. nurodo:

  1. Baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. Sprendimą pasirašo lygių galimybių kontrolierius.
  2. Tyrimo metu ar jį atlikęs, lygių galimybių kontrolierius priima vieną iš šių sprendimų:
    2.1) perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi galimi nusikalstamos veikos požymiai;
    2.2) kreiptis į atitinkamą asmenį ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus (neveikimą);
    2.3) kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti pakeisti ar panaikinti administracinį aktą arba sprendimą (ar jo dalį), susijusį su lygių galimybių pažeidimu;
    2.4) pradėti administracinių nusižengimų teiseną;
    2.5) pripažinti skundą nepagrįstu, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai;
    2.6) įspėti dėl padaryto pažeidimo;
    2.7) įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas;
    2.8) su pareiškimu kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis), religinės bendruomenės ir bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos arba asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas atitinka šį įstatymą ar Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą.

2.1 punktas LGKT suteikia teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar net prokurorą kurie įvertinę pagrįstumą galėtų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

2.4 punktas suteikia galimybę LGKT pačiai kreiptis į administracinį teismą dėl nustatytų pažeidimų.

Rezultatas

Darau išvadą, jog LGKT turi poveikio priemones tuo atveju kai pažeidėjas nustačius LR Lygių galimybių įstatymo pažeidimą nevykdo tarnybos sprendimo – siūlomų imtis priemonių, kad pašalinti diskriminuojančius veiksmus.

Kad suprasti LGKT galias skaitau kitą, Lygių galimybių įstatymo 30 straipsnio 4 punktą:

4. Asmenys, nevykdantys lygių galimybių kontrolieriaus reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš šio punkto darau išvadą, kad tie fiziniai ar juridiniai asmenys kurie nepaiso LGKT rekomendacijų, tarnybai kreipiantis į teismą ir teismui patvirtinus LGKT sprendimo pagrįstumą gali susilaukti atsakomybės.

Štai čia jau nerandu atsakymo į kitą, logišką klausimą – KOKIOS? Kaip teismas gali nubausti ar taikyti kitas poveikio priemones (sankcijas) pažeidėjui kai jis nepaiso LGKT rekomendacijų ir nešalina sprendime nustatytų ir teismo patvirtintų diskriminuojančių veiksmų?

Žinau viena – Švedijos Žmogaus teisių ombudsmenui pasakius, jog Lietuvoje LGKT rekomendacijos nevykdomos ir jų nepaisoma, jis iš nuostabos išsižiotų. Tai brandžios visuomenės požymis – joje bendruomenės nariams (fiziniams ir juridiniams) net nekyla minčių ginčyti teisme LGK sprendimą dėl DISKRIMINACIJOS NEGALIOS PAGRINDU. Spėju, kad Švedijos poliklinika išdrįsusi kreiptis į teismą, kad galėtų toliau diskriminuoti savo pacientus BŪTŲ NEDELSIANT UŽDARYTA, O VADOVAS IŠMESTAS IŠ DARBO IR PATRAUKTAS ASMENINĖN ATSAKOMYBĖN.

Pabuskime – mes ne Švedijoje, o aš Kaune. Čia veikia kiti įstatymai ir kita tvarka – čia nugali stipresnis ir galingesnis. Darvinas vėl teisus – reiktų jo evoliucijos teoriją įteisinti. Juk Kaune visada teisus tas kuris stipresnis. Tfu… tą Darviną, kad jį kur ir jo pasekėjus Kauno savivaldybėje ir jos valdomoje poliklinikoje!


Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis.

Situaciją pakomentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis.

Kol kas mūsų bandymas užtikrinti kontrolieriaus rekomendacijų vykdymą įpareigojančiomis priemonėmis (pasitelkiant teismą) nėra itin sėkmingas. Kalbu apie šį sprendimą, kuris iki šiol nėra įvykdytas – https://lygybe.lt/data/public/uploads/2017/03/17sn-4sp-22.pdf. Kadangi meras viešai atsisakė jį vykdyti, kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas atmetė mūsų prašymą, motyvuodamas tuo, kad kontrolierius galėjo kreiptis į teismą iškart išnagrinėjęs gautą skundą (priėmęs būtent tokį sprendimą pagal LGĮ 29 str. 2 d. 8 p.).

Mūsų nuomone toks sprendimas nėra pagrįstas ir ribojantis kontrolieriaus diskrecijos teisę dėl galimų sprendimų bei dėl galimybės kreiptis į teismą esant tęstiniam įstatymo pažeidimui. Pateikėme apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris dar nėra išnagrinėtas. Gavę galutinį teismo sprendimą būtinai informuosime apie suformuotą teismų praktiką.

Pagal Jūsų minimą Lygių galimybių įstatymo 30 str. 4 punktą, administracinė atsakomybė galima už lygių galimybių pažeidimą (bet tik priimant iš karto tokį sprendimą po atlikto tyrimo) arba už kliudymą kontrolieriui atlikti savo pareigas (informacijos nepateikimas, žinomai melagingos informacijos pateikimas ir pan.)


P.s. Beje ta pati LGKT beveik prieš metus, 2018-08-14 paskelbė išvadąNeįgalieji Kauno poliklinikoje diskriminuojami jau beveik dešimt metų! Ar ne metas keisti – požiūrį valdžiai arba gyventojams valdžią?!

Prašau Jūsų nuomonės – tapkite senosios Romos gladiatorių kovų arenos žiūrovu ir nuspręskite – pribaigti ar pasigailėti? 😉

Pasigailėti ar pribaigti?

REZULTATAI

Krauna ... Krauna ...

Šaltiniai

LGKT sprendimas
LGKT pranešimas
LR Lygių galimybių įstatymas
LGKT išvada

Pasidalink

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.