Darnus judumas Kaune – išeitis ar fikcija?

“Darnus judumas” – palyginti nesenai, 2011 m. atsiradusi samprata kuri komunikuojama valstybės lygmeniu. Šis žodžių junginys nurodo į siekį sukurti darnią aplinką miesto gyventojams ir svečiams. Kaip formuluojamas šios koncepcijos tikslas?

Tvaraus judumo mieste plano koncepcijos tikslas

Pagrindinis tvaraus judumo mieste plano tikslas – pagerinti miesto teritorijų pasiekiamumą ir teikti aukštos kokybės ir tvarias judumo ir transporto į miesto teritoriją, per miesto teritoriją ir miesto teritorijoje paslaugas. Plane labiau atsižvelgiama į miesto funkcionavimo ir jo aplinkinių teritorijų poreikius, o ne į administracinį miesto rajoną.

Neįgaliems miestiečiams, kurių pagrindinė atskirties priežastis – nepritaikyta aplinka svarbūs šie sisteminiai principai:

  1. prieinama ir atitinka pagrindinius visų naudotojų judumo poreikius;
  2. atitinka tvarumo, ekonominio gyvybingumo, socialinės lygybės, sveikatos ir aplinkos kokybės poreikių suderinamumo reikalavimus;
  3. didina miesto aplinkos patrauklumą, gerina gyvenimo kokybę ir visuomenės sveikatą;
  4. geriau išnaudoja miesto erdvę ir jau veikiančią infrastruktūrą ir teikiamas paslaugas.

Pagrindiniai darnios susisiekimo sistemos plėtros elementai aktualūs neįgaliems:

  1. Subalansuota ir integruota plėtra – visų transporto rūšių integracija ir subalansuota judumo sistemų plėtra, apimanti šias sritis: viešąjį transportą, bevariklį transportą, eismo saugą ir saugumą, modalinį pasiskirstymą, eismo organizavimo valdymą, miesto logistiką, transporto sistemos visuotinumą ir žmonių turinčių specialiųjų poreikių įtrauktį, aplinką mažiau teršiantį transportą, intelektines transporto sistemas;
  2. Aktyvus bendradarbiavimas – visų suinteresuotų šalių (verslo, organizacijų, bendruomenių ir pan.) įtraukimas į planavimo ir įgyvendinimo procesus, užsitikrinant didelę paramą ir pritarimą.

Darnus judumas Kaune

Š. m. balandžio 19 d. Vilniuje Susisiekimo ministerija surengė “Darnaus judumo forumą 2019” kuriame buvo kalbama apie įvairias efektyvaus miesto plėtros idėjas. Diskusijoje kalbėjo ne vienas specialistas iš sėkmingai persitvarkančių Europos miestų. Taip pat buvo apdovanoti Lietuvos miestai sėkmingai pertvarkantys savo infrastruktūrą. Iš Lietuvos miestų buvo paminėti bei apdovanoti Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio miestai. Kauno jų tarpe nebuvo, nes Kauno m. darnaus judumo planas dar neparengtas.

Darnaus judumo forumo 2019 vaizdo įrašas

Iš sisteminių principų ir plėtros elementų visumos išskyriau esminius, tiesiogiai ar ne liečiančius visą miesto bendruomenę. Matyti, kad vienas svarbiausių elementų tai miesto bendruomenės įsitraukimas į planavimo ir įgyvendinimo procesus bei didelė bendruomenės parama šiam dokumentui. Šiuo aspektu Kaunas reikšmingai atsilieka. Viešumoje gausu aštrių diskusijų tarp miesto valdžios ir miestiečių. Pakanka paminėti neįgaliųjų protestus dėl nepritaikytos Laisvė alėjos, Žalgirio arenos diskriminacijos, miesto savivaldybės teisinio ginčo su neįgaliais dėl nepritaikytos aplinkos, kertamų medžių Laisvės alėjoje, Lampėdžių draustinio planų korekcijos susijusios su mero Matijošaičio valdomų įmonių nuosavybe šiame draustinyje, Nemuno ir Nevėžio santakos bei Veršvo kraštovaizdžio draustinio planų korekcijas.

Šios rezonansinės istorijos byloja apie didelį miestiečių NEPRITARIMĄ ir ĮSITRAUKIMĄ. Jei įsitraukimas yra tai bendradarbiavimo nėra. Todėl bendro, visų miestiečių interesus atitinkančio plano tikėtis būtų naivu. Akivaizdu, kad net ir vėluodama savivaldybė nesugeba užtikrinti esminių DARNAUS JUDUMO KONCEPCIJOS principų laikymosi.

Prisimenant neseniai skelbtus Kauno m. valdančiųjų statybinius užmojus Nemuno saloje (mokslo muziejus „Mokslo sala“, M.K. Čiurlionio koncertų centras, „Žalgirio“ arenos vandens sporto centras, Nemuno salos parko rekonstrukcija) kyla didelės abejonės dėl šių ambicingų planų įgyvendinimo tikslingumo. Priežastys tam rimtos – šių projektų rengime bei pristatyme dalyvauja Eugenijus Miliūnas, projektavęs Žalgirio areną ir pažeidęs STR normatyvus, profesorius Jonas Audėjaitis pristatant Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą aktyviai teigęs, jog šis projektas nedidins neįgaliųjų atskirties, o priešingai ją mažins, o vėliau pripažinęs, jog pirmojo etapo rezultatai priešingi, miesto vadovas Visvaldas Matijošaitis niekaip nepripažįstantis, jog Kauno m. savivaldybės administracija Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pripažinta diskriminuojančia negalios pagrindu.

Šie grandioziniai, valdančiųjų didybę iliustruojantys projektai byloja apie prarają tarp miesto valdžios ir miestiečių ir verčia nuogąstauti dėl rengiamo miesto darnaus judumo plano, o šiuos užmojus teigiantis šūkis „Kaunas auga“ – iš laikinosios sostinės siekia tapti šiuolaikine sostine” verčia sunerimti dėl teigiančių adekvatumo. Juk tai nepagrįsta, populistinė manipuliacija viešąja nuomone ir kaunietiško šovinizmo skatinimas.

Kauno miesto darnaus judumo planas buvo pristatytas visuomenei kovo 5 d. savivaldybėje. Šio plano rengėjai – ROM Transportation Engineering Ltd., UAB Civitta, VGTU Teritorijų planavimo institutas ir MB Pupa – strateginė urbanistika.

Esamos situacijos analizė ir pasiūlyti variantai pokyčiams:

Šaltiniai:

Susisiekimo ministerija
Kauno m. savivaldybė

Pasidalink

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.